Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
30 teiginių27 įrašai66 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Rusija (rus. Россия = Rossija; oficialiai Rusijos Federacija, rus. Российская Федерация = Rossijskaja Federacija) – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje. Tai didžiausia pagal plotą pasaulyje valstybė, besidriekianti nuo Baltijos jūros (Atlanto vandenyno) iki Ramiojo vandenyno. Šiaurės vakaruose ribojasi su Norvegija ir Suomija, vakaruose – su Estija, Latvija ir Baltarusija, pietvakariuose – su Ukraina, pietuose – su Sakartvelu, Azerbaidžanu ir Kazachstanu, pietryčiuose – su Kinija, Mongolija ir Šiaurės Korėja. Rusijos pusiau eksklavas Kaliningrado sritis šiaurėje ir rytuose ribojasi su Lietuva, pietuose – su Lenkija.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Rusija – istorinis-politinis objektas, reikšmingas Lietuvos ir regiono istorijai. Šiaurės karo metu (1700–1721) ji sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė Livoniją ir pradėjo valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos. 1795 m. Rusija kartu su Austrija ir Prūsija galutinai pasidalijo Lenkijos ir Lietuvos valstybę, o didžioji Lietuvos dalis atiteko Rusijai. Vėliau valdžia brutaliu ir diskriminaciniu rusinimu siekė aneksuotas Lietuvos ir Lenkijos žemes paversti Vakarų Rusija; po 1831 m. sukilimo Lietuvos vardą oficialiai pakeitė „Šiaurės Vakarų kraštas“. 1997 m. spalį Lietuva ir Rusija pasirašė sutartį dėl valstybinės sienos, išskirtinės ekonominės zonos ir žemyninio šelfo Baltijos jūroje atskyrimo.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
2026-04-11 21:12:48 · Žiūrėti galerijojeŠaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Aplinka |
|
| |
| Fiziniai bruožai |
|
|
Patikrinti teiginiai
1795 m. Rusija, Austrija ir Prūsija galutinai pasidalijo Lenkijos ir Lietuvos valstybę, o didžioji Lietuvos dalis atiteko Rusijai.
1795 Rusija, Austrija ir Prūsija galutinai pasidalija Lenkijos ir Lietuvos valstybę. Didžioji Lietuvos dalis atitenka Rusijai. 1918 II 16 Vokietijos okupacijos sąlygomis J.
Rusijos valdžia brutaliu, diskriminaciniu rusinimu siekė aneksuotas Lenkijos ir Lietuvos žemes paversti Vakarų Rusija.
Brutaliu, diskriminaciniu rusinimu valdžia siekė aneksuotas Lenkijos ir Lietuvos žemes paversti tiesiog Vakarų Rusija. Radikaliau nusiteikę bajorai nesusitaikė su buvusios savo valstybės praradimu, todėl bandė ją atkurti – per Napoleono karus ir du sukilimus – 1830–1831 m.
Rusijai sunaikinus senąją Lietuvos valstybę, Lietuvos vardas po 1831 m. sukilimo numalšinimo oficialiai nebebuvo vartojamas – jį pakeitė „Šiaurės Vakarų kraštas“.
Rusijai sunaikinus senąją Lietuvos valstybę, Lietuvos vardas po 1831 m. sukilimo numalšinimo oficialiai nebebuvo vartojamas – jį pakeitė „Šiaurės Vakarų kraštas“. Lietuvos vardas įgijo naujų prasmių.
Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos.
Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos. Lietuva ir Lenkija šiame kare ekonomiškai ir politiškai nusilpo, jų teritoriją nuniokojo svetimos ir savos kariuomenės, atsirado anarchijos
1997 m. spalį Lietuva ir Rusija pasirašė sutartį dėl valstybinės sienos, išskirtinės ekonominės zonos ir žemyninio šelfo Baltijos jūroje atskyrimo.
1997 m. spalį pasirašyta Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl valstybinės sienos ir dėl išskirtinės ekonominės zonos ir žemyninio šelfo Baltijos jū-
Rusija pasisavino iš LDK erdvių kilusius pirties ir „horilkos“ arba „vodkos“ fenomenus.
Vis dėlto Vilniaus, Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos tradicijų naikinimas lėmė, kad Rusija sugebėjo pasisavinti tokius iš LDK erdvių kilusius fenomenus kaip pirtį ir „horilką“ arba „vodką“. Aišku, šis klausimas dar per mažai tirtas, bet pasauliui žinomas „Rusijos žydų“ fenomenas paaiškinamas paprastai – Rusijos imperijoje žydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo „sėslumo ribos“, o ši visiškai sutapo su buvusios LDK arba Abiejų Tautų Respublikos rytine riba. Ją nubrėžė Rusijos imperatorė Jekaterina II 1791 m.
1579 m. Steponas Batoras iš Vilniaus per Bazilijų Lopacinskį išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Būdamas arčiausiai karo židinio, Stepono Batoro laikais Vilnius virto pagrindine kariuomenių susibūrimo vieta; labai dažnai čia būdavo ir pats karalius. Iš šio miesto 1579 metais jis išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją per Bazilijų Lopacinskį ir 1581 metais į Švediją per garsųjį Lauryną Goslickį60, be to, pats priėmė garbingas pasiuntinybes: nuo totorių chano 1579 ir 1582 metais ir 1579 metais patį Gotardą Ketlerį, Kuršo kunigaikštį, be šių, ir Maskvos pasiuntinius, su kuriais turėjo daugiausia darbo. Pagaliau čia, Vilniuje, šis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugumu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisingai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nusipelniusius.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 16 | 14 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 4 | 4 |
| Kelionė Lietuvon 1916 karės metais | — | 3 | 3 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 3 | 2 |
| Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje | — | 2 | 2 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 1 | 1 |
Galerija