Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
6 teiginiai6 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Tuo tarpu caras Petras I sėkmingai kariavo su švedais Estijoje, — užėmė Narvą, Tartus ir Nevos paupy pradėjo statyti būsimąją Rusijos sostinę — Petrapilį (dabartinį Leningradą). Kai Augustas II su Petru I padarė sutartį atimti iš Švedų Baltijos pajūrį, tuo metu Švedų karalium buvo jaunutis Karolis XII; jam tebuvo vos 18 metų amžiaus. Tuo pat metu Maskvos caras Petras I Didysis ruošėsi prasiveržti į Baltijos jūrą.
Patikrinti teiginiai
Augustas II ir Petras I sudarė sutartį atimti iš Švedijos Baltijos pajūrį.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Karo pradžia. Kai Augustas II su Petru I padarė sutartį\natimti iš Švedų Baltijos pajūrį, tuo metu Švedų karalium buvo\njaunutis Karolis XII; jam tebuvo vos 18 metų amžiaus. Augus-\ntas II su Petru I, be to, įtraukė į sąjungą Daniją ir Brandenbur-\ngo kunigaikštį.
Maskvos caras Petras I Didysis ruošėsi prasiveržti į Baltijos jūrą, tam siekdamas išvyti švedus iš pajūrio.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tuo pat metu Maskvos caras Petras I Didysis ruošėsi pra-\nsiveržti į Baltijos jūrą. Tam tikslui reikėjo išvyti švedus, val-\ndančius visą pajūrį nuo Rygos iki Estijos. Augustas irgi pasi-\nryžo prie jo prisidėti; Petrui palikęs Estiją, jis svajojo nusika-\nriauti sau Livoniją (Vidžemę).
Petras I susitarė su Augustu II dėl Rusijos paramos prieš Švediją.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Todėl Augustas 11 nusprendė\nišvyti iš Livonijos švedus ir ją užvaldyti.\nAugustas II susitarė su Rusijos valdovu\nPetru I dél jo paramos prieš Švediją. Augus-\ntas II pripažino Prūsijos kunigaikštystės\n“(kartu su Brandenburgu) statuso pakélima\n_, į karalystės lygmenį, mainais į Prūsijos-\n„ Brandenburgo įsipareigojimą per savo te-\nritoriją nepraleisti švedų kariuomenės.
1721 m. Petras I Didysis paskelbė Rusiją imperija.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Nuo Gediminaičių dinastijos išmirimo (1572) « abiejų tautų »\n(« obojga narodów ») politinė istorija vystėsi bendroje respublikoje\n(« rzeczpospolita »).\nJos svarbiausias ir pavojingiausias kaimynas pasidarė didysis\nMaskvos kunigaikštis Jonas IV-sis, jau 1547 m. priėmęs caro titulą.\nDar labiau tas pavojus Lietuvai ir Lenkijai išaugo XVIII amž.\npradžioje Petro I-jo Didžiojo asmenyje, kuris 1721 Rusiją paskelbė\nimperija.
Ivinskio vertinimu, Petro Didžiojo epocha įvedė Rusijos imperiją į Europos areną ir bajorų respubliką paliko Rusijos įtakoje.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Bet toliau nei Riurikaičių dinastijos išsibaigimas (1598), nei\ngarsieji «sąmyšio metai» (1604-12), —nors lietuviai su lenkais per\nDimitrą Prisimetėlį buvo ėmę šeimininkauti net pačioje Maskvoje,—\npagaliau nei Romanovų dinastijos pradžia (1613) nebeturėjo reikš\nmingesnių atliepimų pamažu savo tarptautinio svorio netenkančioje\n«abiejų tautų » respublikoje. Tačiau epocha caro Petro Didžiojo,\nkuris iš naujos sostinės (Petersburgo) tvirtu žingsniu įvedė savo\nimperiją į Europos areną, reiškė bajorų respublikai patekimą Ru\nsijos įtakon. Iš šios sferos Lietuva-Lenkija nebepajėgė išsilaisvinti\niki pat padalinimų.
Petro I Rusija buvo viena iš stiprėjančių centralizuotų valstybių, grasinusių Lenkijai ir Lietuvai.
apraiškų ir magnatų tarpusavio kovų, be to, švedai sugriovė nedidelius \nLietuvos uostus Palangoje ir Šventojoje. Kovos su švedais paliko gilų pėd-\nsaką lietuvių liaudies atmintyje, tai rodo įvairūs padavimai ir pasakojimai \napie švedus, „švedkapius“ ir švedų buvimą Lietuvoje.\nLenkijai ir Lietuvai grasino ne tik stiprėjanti Petro I Rusija, bet ir \n1701 m. karalyste tapusi Prūsija – šios centralizuotos valstybės ilgainiui \nnulems tolesnį ATR likimą.
Vaidmenys: person
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas