Santrauka
Tuo tarpu caras Petras I sėkmingai kariavo su švedais Estijoje, — užėmė Narvą, Tartus ir Nevos paupy pradėjo statyti būsimąją Rusijos sostinę — Petrapilį (dabartinį Leningradą). Kai Augustas II su Petru I padarė sutartį atimti iš Švedų Baltijos pajūrį, tuo metu Švedų karalium buvo jaunutis Karolis XII; jam tebuvo vos 18 metų amžiaus. Tuo pat metu Maskvos caras Petras I Didysis ruošėsi prasiveržti į Baltijos jūrą.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Petras I Didysis iš Peterburgo įvedė Rusijos imperiją į Europos areną, o jo epocha reiškė bajorų respublikos patekimą Rusijos įtakon. | c-001 | |
| t-002 1721 m. Petras I Didysis paskelbė Rusiją imperija. | c-002 | |
| t-003 Augustas II susitarė su Rusijos valdovu Petru I dél jo paramos prieš Švediją. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Petras I Didysis iš Peterburgo įvedė Rusijos imperiją į Europos areną, o jo epocha reiškė bajorų respublikos patekimą Rusijos įtakon.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Bet toliau nei Riurikaičių dinastijos išsibaigimas (1598), nei garsieji «sąmyšio metai» (1604-12), —nors lietuviai su lenkais per Dimitrą Prisimetėlį buvo ėmę šeimininkauti net pačioje Maskvoje,— pagaliau nei Romanovų dinastijos pradžia (1613) nebeturėjo reikš mingesnių atliepimų pamažu savo tarptautinio svorio netenkančioje «abiejų tautų » respublikoje. Tačiau epocha caro Petro Didžiojo, kuris iš naujos sostinės (Petersburgo) tvirtu žingsniu įvedė savo imperiją į Europos areną, reiškė bajorų respublikai patekimą Ru sijos įtakon. Iš šios sferos Lietuva-Lenkija nebepajėgė išsilaisvinti iki pat padalinimų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1721 m. Petras I Didysis paskelbė Rusiją imperija.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Nuo Gediminaičių dinastijos išmirimo (1572) « abiejų tautų » (« obojga narodów ») politinė istorija vystėsi bendroje respublikoje (« rzeczpospolita »). Jos svarbiausias ir pavojingiausias kaimynas pasidarė didysis Maskvos kunigaikštis Jonas IV-sis, jau 1547 m. priėmęs caro titulą. Dar labiau tas pavojus Lietuvai ir Lenkijai išaugo XVIII amž. pradžioje Petro I-jo Didžiojo asmenyje, kuris 1721 Rusiją paskelbė imperija.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Augustas II susitarė su Rusijos valdovu Petru I dél jo paramos prieš Švediją.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Augustas II susitarė su Rusijos valdovu Petru I dél jo paramos prieš Švediją. Augus- tas II pripažino Prūsijos kunigaikštystės “(kartu su Brandenburgu) statuso pakélima _, į karalystės lygmenį, mainais į Prūsijos- „ Brandenburgo įsipareigojimą per savo te- ritoriją nepraleisti švedų kariuomenės.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |