Tuo tarpu caras Petras I sėkmingai kariavo su švedais Estijoje, — užėmė Narvą, Tartus ir Nevos paupy pradėjo statyti būsimąją Rusijos sostinę — Petrapilį (dabartinį Leningradą). Kai Augustas II su Petru I padarė sutartį atimti iš Švedų Baltijos pajūrį, tuo metu Švedų karalium buvo jaunutis Karolis XII; jam tebuvo vos 18 metų amžiaus. Tuo pat metu Maskvos caras Petras I Didysis ruošėsi prasiveržti į Baltijos jūrą.
Karo pradžia. Kai Augustas II su Petru I padarė sutartį\natimti iš Švedų Baltijos pajūrį, tuo metu Švedų karalium buvo\njaunutis Karolis XII; jam tebuvo vos 18 metų amžiaus. Augus-\ntas II su Petru I, be to, įtraukė į sąjungą Daniją ir Brandenbur-\ngo kunigaikštį.
Tuo pat metu Maskvos caras Petras I Didysis ruošėsi pra-\nsiveržti į Baltijos jūrą. Tam tikslui reikėjo išvyti švedus, val-\ndančius visą pajūrį nuo Rygos iki Estijos. Augustas irgi pasi-\nryžo prie jo prisidėti; Petrui palikęs Estiją, jis svajojo nusika-\nriauti sau Livoniją (Vidžemę).
Todėl Augustas 11 nusprendė\nišvyti iš Livonijos švedus ir ją užvaldyti.\nAugustas II susitarė su Rusijos valdovu\nPetru I dél jo paramos prieš Švediją. Augus-\ntas II pripažino Prūsijos kunigaikštystės\n“(kartu su Brandenburgu) statuso pakélima\n_, į karalystės lygmenį, mainais į Prūsijos-\n„ Brandenburgo įsipareigojimą per savo te-\nritoriją nepraleisti švedų kariuomenės.
Nuo Gediminaičių dinastijos išmirimo (1572) « abiejų tautų »\n(« obojga narodów ») politinė istorija vystėsi bendroje respublikoje\n(« rzeczpospolita »).\nJos svarbiausias ir pavojingiausias kaimynas pasidarė didysis\nMaskvos kunigaikštis Jonas IV-sis, jau 1547 m. priėmęs caro titulą.\nDar labiau tas pavojus Lietuvai ir Lenkijai išaugo XVIII amž.\npradžioje Petro I-jo Didžiojo asmenyje, kuris 1721 Rusiją paskelbė\nimperija.
Bet toliau nei Riurikaičių dinastijos išsibaigimas (1598), nei\ngarsieji «sąmyšio metai» (1604-12), —nors lietuviai su lenkais per\nDimitrą Prisimetėlį buvo ėmę šeimininkauti net pačioje Maskvoje,—\npagaliau nei Romanovų dinastijos pradžia (1613) nebeturėjo reikš\nmingesnių atliepimų pamažu savo tarptautinio svorio netenkančioje\n«abiejų tautų » respublikoje. Tačiau epocha caro Petro Didžiojo,\nkuris iš naujos sostinės (Petersburgo) tvirtu žingsniu įvedė savo\nimperiją į Europos areną, reiškė bajorų respublikai patekimą Ru\nsijos įtakon. Iš šios sferos Lietuva-Lenkija nebepajėgė išsilaisvinti\niki pat padalinimų.
apraiškų ir magnatų tarpusavio kovų, be to, švedai sugriovė nedidelius \nLietuvos uostus Palangoje ir Šventojoje. Kovos su švedais paliko gilų pėd-\nsaką lietuvių liaudies atmintyje, tai rodo įvairūs padavimai ir pasakojimai \napie švedus, „švedkapius“ ir švedų buvimą Lietuvoje.\nLenkijai ir Lietuvai grasino ne tik stiprėjanti Petro I Rusija, bet ir \n1701 m. karalyste tapusi Prūsija – šios centralizuotos valstybės ilgainiui \nnulems tolesnį ATR likimą.