asmuo

Petras I Didysis

6 teiginiai6 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 6 teiginiai ir visi 6 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 rodomų įrašų

t-001aukstas

Augustas II ir Petras I sudarė sutartį atimti iš Švedijos Baltijos pajūrį.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 393

Karo pradžia. Kai Augustas II su Petru I padarė sutartį\natimti iš Švedų Baltijos pajūrį, tuo metu Švedų karalium buvo\njaunutis Karolis XII; jam tebuvo vos 18 metų amžiaus. Augus-\ntas II su Petru I, be to, įtraukė į sąjungą Daniją ir Brandenbur-\ngo kunigaikštį.

t-002aukstas

Maskvos caras Petras I Didysis ruošėsi prasiveržti į Baltijos jūrą, tam siekdamas išvyti švedus iš pajūrio.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 389

Tuo pat metu Maskvos caras Petras I Didysis ruošėsi pra-\nsiveržti į Baltijos jūrą. Tam tikslui reikėjo išvyti švedus, val-\ndančius visą pajūrį nuo Rygos iki Estijos. Augustas irgi pasi-\nryžo prie jo prisidėti; Petrui palikęs Estiją, jis svajojo nusika-\nriauti sau Livoniją (Vidžemę).

t-003aukstas

Petras I susitarė su Augustu II dėl Rusijos paramos prieš Švediją.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 142

Todėl Augustas 11 nusprendė\nišvyti iš Livonijos švedus ir ją užvaldyti.\nAugustas II susitarė su Rusijos valdovu\nPetru I dél jo paramos prieš Švediją. Augus-\ntas II pripažino Prūsijos kunigaikštystės\n“(kartu su Brandenburgu) statuso pakélima\n_, į karalystės lygmenį, mainais į Prūsijos-\n„ Brandenburgo įsipareigojimą per savo te-\nritoriją nepraleisti švedų kariuomenės.

t-004vidutinis

Petro I Rusija buvo viena iš stiprėjančių centralizuotų valstybių, grasinusių Lenkijai ir Lietuvai.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 88

apraiškų ir magnatų tarpusavio kovų, be to, švedai sugriovė nedidelius \nLietuvos uostus Palangoje ir Šventojoje. Kovos su švedais paliko gilų pėd-\nsaką lietuvių liaudies atmintyje, tai rodo įvairūs padavimai ir pasakojimai \napie švedus, „švedkapius“ ir švedų buvimą Lietuvoje.\nLenkijai ir Lietuvai grasino ne tik stiprėjanti Petro I Rusija, bet ir \n1701 m. karalyste tapusi Prūsija – šios centralizuotos valstybės ilgainiui \nnulems tolesnį ATR likimą.

t-005aukstas

1721 m. Petras I Didysis paskelbė Rusiją imperija.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 45

Nuo Gediminaičių dinastijos išmirimo (1572) « abiejų tautų »\n(« obojga narodów ») politinė istorija vystėsi bendroje respublikoje\n(« rzeczpospolita »).\nJos svarbiausias ir pavojingiausias kaimynas pasidarė didysis\nMaskvos kunigaikštis Jonas IV-sis, jau 1547 m. priėmęs caro titulą.\nDar labiau tas pavojus Lietuvai ir Lenkijai išaugo XVIII amž.\npradžioje Petro I-jo Didžiojo asmenyje, kuris 1721 Rusiją paskelbė\nimperija.

t-006aukstas

Ivinskio vertinimu, Petro Didžiojo epocha įvedė Rusijos imperiją į Europos areną ir bajorų respubliką paliko Rusijos įtakoje.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 37

Bet toliau nei Riurikaičių dinastijos išsibaigimas (1598), nei\ngarsieji «sąmyšio metai» (1604-12), —nors lietuviai su lenkais per\nDimitrą Prisimetėlį buvo ėmę šeimininkauti net pačioje Maskvoje,—\npagaliau nei Romanovų dinastijos pradžia (1613) nebeturėjo reikš\nmingesnių atliepimų pamažu savo tarptautinio svorio netenkančioje\n«abiejų tautų » respublikoje. Tačiau epocha caro Petro Didžiojo,\nkuris iš naujos sostinės (Petersburgo) tvirtu žingsniu įvedė savo\nimperiją į Europos areną, reiškė bajorų respublikai patekimą Ru\nsijos įtakon. Iš šios sferos Lietuva-Lenkija nebepajėgė išsilaisvinti\niki pat padalinimų.