Didysis kunigaikštis Vytautas, sutelkęs visas savo \npajėgas, ištraukė į Naugardo žemę2 , prastovėjo šešis \nmėnesius prie Porchovo miesto3 ir, nepaėmęs miesto, \nnuėjo per Naugardo ir Pskovo žemę niokodamas, de\ngindamas ir imdamas nelaisvėn * .\nSekančiais metais didysis kunigaikštis Vytautas išsi\nrengė prieš Pskovo miestą5 ir paėmė Pskovo miestus \nVeližą6 ir Krasnyj Gorod7 . Pskoviečiai, nebenorėdami, \nkad jis toliau niokotų jų žemę, atsiuntė savo pasiunti\nnius pas didįjį kunigaikštį Vytautą, kad jis būtų jų \nvaldovu, žadėjo jo klausyti ir kasmet mokėti jam duok\nlę bei įsileisti jo vietininką, ir didysis kunigaikštis\n(07\n\n## Puslapis 103\n\npasodino pas juos vietininku Pinsko kunigaikštį Juri\njų, pramintą Nosimi8 , o pats su visomis pajėgomis nu\nžygiavo prieš Naugardą.
Batoro planą Lietuvos lauko etmo-\nnas Kristupas Radvila Perkūnas, iki pagrin-\ndinėms pajėgoms pradedant žygį į Pskovą,\nturėjo saugoti pasienį su Rusija ir imituoti\nįsiveržimą į Rusijos teritoriją tarp Veližo\nir Smolensko ir kuo ilgiau išlaikyti įtampą\nšiame ruože. Jis turėjo žygiuoti Veližo link,\niš ten pulti Toropeco ir Bialos pilių apy-\nlinkes, kai pagrindinės pajėgos įsiverš\nį Rusijos teritoriją šiauriau.