Asmuo

Brunonas

8 teiginiai10 įrašų4 ryšiai

Brunonas – Livonijos žemės magistras, 1298 m. šaltinyje minimas kaip karinis Livonijos ordino vadovas. Prie Treiderės upės, netoli Livonijos įlankos ir jūros kranto, jis vijosi lietuvius arba grobiu apsikrovusius siaubėjus ir surengė netikėtą puolimą. Pasak skirtingų šaltinių, Brunonas išvadavo belaisvius, nukovė 800 žmonių, o viename pasakojime minima, kad buvo išvaduota beveik trys tūkstančiai krikščionių; vis dėlto tame pačiame pasakojime nurodoma, kad galiausiai magistras žuvo. Jo veikla taip pat siejama su Livonijos ordino nesutarimais su dvasininkija: Teodoras Narbutas rašė, kad Brunonas jautėsi asmeniškai įžeistas ir jį apibūdino kaip prastai išauklėtą, impulsyvų žmogų.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

LietuvaPriegliusRusijaTreiderės upėBrunonas

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Būdas
  • Prastai išauklėtas; autorius jį taip pat apibūdina kaip turintį „nesutramdomų laukinių...“
  • Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.); autoriaus atsargi išvada apie Brunoną Livonijos ordino ir dvasininkijos vaidų kontekste.
  • Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.)
Pareigos ir vaidmuo
  • Livonijos žemės magistras
  • 1298 m. Brunonas, būdamas Livonijos žemės magistras, vadovavo nedidelei kariuomenei ir stojo į kovą prie Treiderės upės.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Prūsijos vyskupas Kristijonas Kristaus karių ordinui priskyrė žymų vyrą Brunoną ir dar keturiolika vyrų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

4. Apie Kristaus karių ordino brolius Kai šis kunigaikštis, matydamas savo žemę taip negailestingai varginamą, pagaliau suprato, kad ji pati viena neįstengs apsiginti, jis, Prūsijos žemės vyskupo Kristijono ir kai kurių savo didikų patariamas, savo žemei ginti ėmė burti brolius, kurie vadinosi Kristaus kariais166 ir vilkėjo baltą apsiaustą su raudonu kalaviju bei žvaigžde; jie tuo metu jau buvo įsikūrę Livonijoje ir palenkę daugelį netikėlių žemių Kristaus tikėjimui; minėtasis vyskupas priskyrė šiam ordinui vieną žymų vyrą, vardu Brunonas, o drauge su juo keturiolika kitų vyrų. Šitaip viską patvarkius, kunigaikštis pastatydino167 šiems 165 Dusburgietis čia nepateikia Hohenlohės pranešime (jo autorius galėjo remtis įvykių liudytojais) minimų prūsų pasiuntinių vardų: Petraten.
t-004vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime magistras Brunonas prie Treiderės upės netoli Livonijos įlankos užpuolė grobiu apsikrovusius siaubėjus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Po to nugalėtojai, paleisti pasiplėšti grobio, nusiaubė visas apylinkes, naikindami ugnimi ir kalaviju kaimus bei jų gyventojus. Pavijęs siaubėjus netoli Livonijos įlankos, magistras Brunonas nirtulingai juos užpuolė prie Treiderės upės, jau apsikrovusius grobiu. Iš pradžių Vytenio padėtis rodėsi sunkoka gal dėl to, kad neturėjo po ranka kariuomenės (paprastai šitaip esti, kai gabenamas grobis), nes ji buvo išsisklaidžiusi po kaimus.
t-005vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime magistras Brunonas netoli Livonijos įlankos prie Treiderės upės užpuolė grobiu apsikrovusius siaubėjus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Po to nugalėtojai, paleisti pasiplėšti grobio, nusiaubė visas apylinkes, naikindami ugnimi ir kalaviju kaimus bei jų gyventojus. Pavijęs siaubėjus netoli Livonijos įlankos, magistras Brunonas nirtulingai juos užpuolė prie Treiderės upės, jau apsikrovusius grobiu. Iš pradžių Vytenio padėtis rodėsi sunkoka gal dėl to, kad neturėjo po ranka kariuomenės (paprastai šitaip esti, kai gabenamas grobis), nes ji buvo išsisklaidžiusi po kaimus.
t-006vidutinis

Teodoras Narbutas rašė, kad Livonijos ordino vaidai su dvasininkija stiprėjo dėl to, kad magistras Brunonas jautėsi asmeniškai įžeistas, o Brunoną apibūdino kaip prastai išauklėtą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

Po kiek laiko vyravusios taikos Livonijoje vėlei įsiliepsnojo ordino vaidai su dvasininkija, juo stipriau, kuo labiau asmeniškai įžeistas jautėsi magistras Brunonas, žmogus, kaip galima suprasti, prastai išauklėtas ir turintis nesutramdomų laukinių
t-007vidutinis

Brunonas prie Treiderės upės, netoli jūros kranto, užpuolė lietuvių stovyklą, atsiėmė visus belaisvius ir nukovė 800 žmonių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

Tuo tarpu Brunonas, paskubomis surinkęs savo karius, birželio 1 dieną pavijo lietuvius netoli nuo jūros krantų, prie Treiderės upės stovyklaujančius, ir surengė tokias narsias kautynes, kad atsiėmė visus belaisvius, o aštuonetą šimtų žmonių užmušė.
t-220703vidutinis

1298 m. Brunonas buvo Livonijos žemės magistras.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

brolis Brunonas, Livonijos žemės magistras, leidęsis pavymui su nedidele kariuomene, jį užpuolė birželio 1 d. pajūryje prie Treiderės upės551, išvadavo iš priešo rankų beveik tris tūkstančius krikščionių ir nukovė aštuonis šimtus netikėlių, vis dėlto galop karalius paėmė viršų ir nukovė magistrą
Visi teiginiai ir įrodymai (8 teiginiai, 10 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—22
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—22
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—23
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4—22