Brunonas – Livonijos žemės magistras, 1298 m. šaltinyje minimas kaip karinis Livonijos ordino vadovas. Prie Treiderės upės, netoli Livonijos įlankos ir jūros kranto, jis vijosi lietuvius arba grobiu apsikrovusius siaubėjus ir surengė netikėtą puolimą. Pasak skirtingų šaltinių, Brunonas išvadavo belaisvius, nukovė 800 žmonių, o viename pasakojime minima, kad buvo išvaduota beveik trys tūkstančiai krikščionių; vis dėlto tame pačiame pasakojime nurodoma, kad galiausiai magistras žuvo. Jo veikla taip pat siejama su Livonijos ordino nesutarimais su dvasininkija: Teodoras Narbutas rašė, kad Brunonas jautėsi asmeniškai įžeistas ir jį apibūdino kaip prastai išauklėtą, impulsyvų žmogų.
Po to nugalėtojai, paleisti pasiplėšti grobio, nusiaubė visas apylinkes, naikindami ugnimi ir kala viju kaimus bei jų gyventojus. Pavijęs siaubėjus ne toli Livonijos įlankos, magistras Brunonas nirtulingai juos užpuolė prie Treiderės upės, jau apsikrovusius grobiu. Iš pradžių Vytenio padėtis rodėsi sunkoka gal dėl to, kad neturėjo po ranka kariuomenės (paprastai šitaip esti, kai gabenamas grobis), nes ji buvo išsisklai džiusi po kaimus.
4. Apie Kristaus karių ordino brolius Kai šis kunigaikštis, matydamas savo žemę taip negailestingai varginamą, pagaliau suprato, kad ji pati viena neįstengs apsiginti, jis, Prūsijos žemės vyskupo Kristijono ir kai kurių savo didikų patariamas, savo žemei ginti ėmė burti brolius, kurie vadinosi Kristaus kariais166 ir vilkėjo baltą apsiaustą su raudonu kalaviju bei žvaigžde; jie tuo metu jau buvo įsikūrę Livonijoje ir palenkę daugelį netikėlių žemių Kristaus tikėjimui; minėtasis vyskupas priskyrė šiam ordinui vieną žymų vyrą, vardu Brunonas, o drauge su juo keturiolika kitų vyrų. Šitaip viską patvarkius, kunigaikštis pastatydino167 šiems 165 Dusburgietis čia nepateikia Hohenlohės pranešime (jo autorius galėjo remtis įvykių liudytojais) minimų prūsų pasiuntinių vardų: Petraten.
Po to nugalėtojai, paleisti pasiplėšti grobio, nusiaubė visas apylinkes, naikindami ugnimi ir kalaviju kaimus bei jų gyventojus. Pavijęs siaubėjus netoli Livonijos įlankos, magistras Brunonas nirtulingai juos užpuolė prie Treiderės upės, jau apsikrovusius grobiu. Iš pradžių Vytenio padėtis rodėsi sunkoka gal dėl to, kad neturėjo po ranka kariuomenės (paprastai šitaip esti, kai gabenamas grobis), nes ji buvo išsisklaidžiusi po kaimus.
Po to nugalėtojai, paleisti pasiplėšti grobio, nusiaubė visas apylinkes, naikindami ugnimi ir kalaviju kaimus bei jų gyventojus. Pavijęs siaubėjus netoli Livonijos įlankos, magistras Brunonas nirtulingai juos užpuolė prie Treiderės upės, jau apsikrovusius grobiu. Iš pradžių Vytenio padėtis rodėsi sunkoka gal dėl to, kad neturėjo po ranka kariuomenės (paprastai šitaip esti, kai gabenamas grobis), nes ji buvo išsisklaidžiusi po kaimus.
Teodoras Narbutas rašė, kad Livonijos ordino vaidai su dvasininkija stiprėjo dėl to, kad magistras Brunonas jautėsi asmeniškai įžeistas, o Brunoną apibūdino kaip prastai išauklėtą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Po kiek laiko vyravusios taikos Livonijoje vėlei įsiliepsnojo ordino vaidai su dvasininkija, juo stipriau, kuo labiau asmeniškai įžeistas jautėsi magistras Brunonas, žmogus, kaip galima suprasti, prastai išauklėtas ir turintis nesutramdomų laukinių
Brunonas prie Treiderės upės, netoli jūros kranto, užpuolė lietuvių stovyklą, atsiėmė visus belaisvius ir nukovė 800 žmonių.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Tuo tarpu Brunonas, paskubomis surinkęs savo karius, birželio 1 dieną pavijo lietuvius netoli nuo jūros krantų, prie Treiderės upės stovyklaujančius, ir surengė tokias narsias kautynes, kad atsiėmė visus belaisvius, o aštuonetą šimtų žmonių užmušė.
brolis Brunonas, Livonijos žemės magistras, leidęsis pavymui su nedidele kariuomene, jį užpuolė birželio 1 d. pajūryje prie Treiderės upės551, išvadavo iš priešo rankų beveik tris tūkstančius krikščionių ir nukovė aštuonis šimtus netikėlių, vis dėlto galop karalius paėmė viršų ir nukovė magistrą