asmuo

Brunonas

7 teiginiai8 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Brunonas: bet ir jo misijos nebuvo sėkmingos. Toli įėjęs į aisčių kraštą, jis 1009 metais vasario 14 d. buvo suimtas ir su visais palydovais nužudytas. Brunonas: pagaliau 1008 m. gale jis iš- vyko iš Lenkijos aisčių krikštyti net su 18 palydovų. Brunonas: ir Bonifacas buvo paskelbtas šventuoju kankiniu.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Prūsijos vyskupas Kristijonas Kristaus karių ordinui priskyrė žymų vyrą Brunoną ir dar keturiolika vyrų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

4. Apie Kristaus karių ordino brolius Kai šis kunigaikštis, matydamas savo žemę taip negailestingai varginamą, pagaliau suprato, kad ji pati viena neįstengs apsiginti, jis, Prūsijos žemės vyskupo Kristijono ir kai kurių savo didikų patariamas, savo žemei ginti ėmė burti brolius, kurie vadinosi Kristaus kariais166 ir vilkėjo baltą apsiaustą su raudonu kalaviju bei žvaigžde; jie tuo metu jau buvo įsikūrę Livonijoje ir palenkę daugelį netikėlių žemių Kristaus tikėjimui; minėtasis vyskupas priskyrė šiam ordinui vieną žymų vyrą, vardu Brunonas, o drauge su juo keturiolika kitų vyrų. Šitaip viską patvarkius, kunigaikštis pastatydino167 šiems 165 Dusburgietis čia nepateikia Hohenlohės pranešime (jo autorius galėjo remtis įvykių liudytojais) minimų prūsų pasiuntinių vardų: Petraten.
t-004vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime magistras Brunonas prie Treiderės upės netoli Livonijos įlankos užpuolė grobiu apsikrovusius siaubėjus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Po to nugalėtojai, paleisti pasiplėšti grobio,\nnusiaubė visas apylinkes, naikindami ugnimi ir kala­\nviju kaimus bei jų gyventojus. Pavijęs siaubėjus ne­\ntoli Livonijos įlankos, magistras Brunonas nirtulingai\njuos užpuolė prie Treiderės upės, jau apsikrovusius\ngrobiu. Iš pradžių Vytenio padėtis rodėsi sunkoka gal\ndėl to, kad neturėjo po ranka kariuomenės (paprastai\nšitaip esti, kai gabenamas grobis), nes ji buvo išsisklai­\ndžiusi po kaimus.
t-005vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime magistras Brunonas netoli Livonijos įlankos prie Treiderės upės užpuolė grobiu apsikrovusius siaubėjus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Po to nugalėtojai, paleisti pasiplėšti grobio,\nnusiaubė visas apylinkes, naikindami ugnimi ir kala­\nviju kaimus bei jų gyventojus. Pavijęs siaubėjus ne­\ntoli Livonijos įlankos, magistras Brunonas nirtulingai\njuos užpuolė prie Treiderės upės, jau apsikrovusius\ngrobiu. Iš pradžių Vytenio padėtis rodėsi sunkoka gal\ndėl to, kad neturėjo po ranka kariuomenės (paprastai\nšitaip esti, kai gabenamas grobis), nes ji buvo išsisklai­\ndžiusi po kaimus.
t-006vidutinis

Teodoras Narbutas rašė, kad Livonijos ordino vaidai su dvasininkija stiprėjo dėl to, kad magistras Brunonas jautėsi asmeniškai įžeistas, o Brunoną apibūdino kaip prastai išauklėtą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

Po kiek laiko vyravusios \ntaikos Livonijoje vėlei įsiliepsnojo ordino vaidai su dva­\nsininkija, juo stipriau, kuo labiau asmeniškai įžeistas jau­\ntėsi magistras Brunonas, žmogus, kaip galima suprasti, \nprastai išauklėtas ir turintis nesutramdomų laukinių
t-007vidutinis

Brunonas prie Treiderės upės, netoli jūros kranto, užpuolė lietuvių stovyklą, atsiėmė visus belaisvius ir nukovė 800 žmonių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

Tuo tarpu Brunonas, paskubomis surinkęs \nsavo karius, birželio 1 dieną pavijo lietuvius netoli nuo \njūros krantų, prie Treiderės upės stovyklaujančius, ir su­\nrengė tokias narsias kautynes, kad atsiėmė visus belais­\nvius, o aštuonetą šimtų žmonių užmušė.
Visi teiginiai ir įrodymai (7 teiginiai, 8 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: person

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)22
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)22
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 422
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)11