Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
22 teiginiai27 įrašai56 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Mazovija (lenk. Mazowsze, lot. Mazovia) – geografinė ir istorinė sritis rytų Lenkijoje, kurios istorinė sostinė ir seniausias miestas yra Plockas. Lenkijos sostinė Varšuva irgi yra Mazovijos regione.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Mazovija – šaltiniuose minima politinė erdvė, susijusi su kunigaikščiais, kariniais žygiais ir Lietuvos istorija. 1323 m. Gedimino laiške nurodyta, kad per Mazovijos kunigaikščio Boleslavo valdas buvo galima saugiai atvykti į Lietuvą, todėl Mazovija vaizduojama kaip svarbus susisiekimo kelias ir galimos sąjungos erdvė. XIII amžiaus pradžioje Mazovijos kunigaikštis Konradas pasiekė laimėjimų Jotvingijoje, o dar prieš 1237 m. jam priklausė Drohičinas. XIV amžiuje Mazovija ne kartą tapo karinių veiksmų vieta: 1367 m. Kęstučio vedami lietuviai, siekę grobio, užėmė Pultuską, o Gediminas vėliau nusiaubė Mazoviją ir Dobrynę. Šaltiniai taip pat pasakoja, kad lietuviai, iš pradžių žygiavę per Mazoviją kaip Konrado sąjungininkai, ėmė grobstyti ir užėmė Sochačevą bei Plocką, o Vytautas vėliau čia ieškojo pagalbos po ištrėmimo iš Trakų.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Pagaliau kodėl Ge diminas būtų slėpęs tą priežastį nuo legatų, ypač jei ji būtų susijusi su Ordino riteriais? Trečias ir itin svarbus laiškų netikrumo įrodymas yra užuomina juose apie Mazoviją, kaip apie kraštą, per kurį kviestieji svetimšaliai galį laisvai, saugiai ir be jokių vargi nančių mokesčių atvykti į Lietuvą ir iš jos grįžti atgal. Taigi tą Mazovijos kunigaikštį reikėtų laikyti buvus Lietuvos val dovo sąjungininku, sutartinai veikiančiu sprendžiant sve timšalių atvykimo reikalus.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| AplinkaŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Fiziniai bruožai |
|
| |
| PaskirtisŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Infrastruktūra |
|
|
Patikrinti teiginiai
Prieš tai Kulmo žemė buvusi Mazovijos kunigaikščių valda.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kulmo (Kulmos?) žemė rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1222 m. Vardas įsitvirtino XIII a. 3—4 dešimtmečiais vyskupo Kristijono misijos bei kryžiuočių įkurdinimo šiame regione metu. Prieš tai Kulmo žemė buvusi Mazovijos kunigaikščių valda.
1323 m. Vilniuje duotame laiške skelbta, kad per Mazovijos kunigaikščio Boleslavo valdas galima saugiai atvykti į Lietuvą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šio antspaudo niekintojus šiuo savo laišku pasmerkiame kaip bjaurius tikėjimo ardytojus, eretikus, melagius ir jokios garbės neturinčius žmones. Per viešpaties Mazovijos kunigaikščio Boleslavo kunigaikštystę galės kiekvienas saugiai atvykti į mano valdomą žemę. Duota Vilniuje 1323 viešpaties metais, pačioje Kristaus kūno dienoje.
Per vieną lietuvių antpuolį smarkiai nukentėjo Dobrynės kunigaikštystė, kaimyninė Mazovija ir artimos apylinkės.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tokios didelės sėkmės padrąsinti, lietuviai vėliau, rugpjūtį, prasigavo net iki Wehlau [Vėluva] apylinkių, kur sudegino šešis kaimus ir įtakingą kryžiuotį Fridrichą fon Quitzą kartu su trisdešimt šešiais kariais nužudė8. Per vieną tokių antpuolių baisiausiai nukentėjo Dobrynės kunigaikštystė, kurią maždaug tuo metu valdė kunigaikštienė Anastazija, kaimyninė Mazovija bei artimos apylinkės1 1 . Iki to laiko sėkmės lydėti lietuviai taip suįžūlėjo, kad Šv.
Balińskis užuominą apie saugų kelią per Mazoviją laikė svarbiu Gedimino laiškų netikrumo įrodymu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pagaliau kodėl Gediminas būtų slėpęs tą priežastį nuo legatų, ypač jei ji būtų susijusi su Ordino riteriais? Trečias ir itin svarbus laiškų netikrumo įrodymas yra užuomina juose apie Mazoviją, kaip apie kraštą, per kurį kviestieji svetimšaliai galį laisvai, saugiai ir be jokių varginančių mokesčių atvykti į Lietuvą ir iš jos grįžti atgal. Taigi tą Mazovijos kunigaikštį reikėtų laikyti buvus Lietuvos valdovo sąjungininku, sutartinai veikiančiu sprendžiant svetimšalių atvykimo reikalus.
„Pranešime...“ minimas pagonių brovimasis į Mazovijos kunigaikščio Konrado valdas.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
„Pranešime...“ kalbama apie pagonių brovimąsi į Mazovijos kunigaikščio Konrado valdas, apie Dobrynės brolius, apie tai, kaip buvo pakviestas Vokiečių ordinas, o Kulmo žemė užrašyta broliams, apie Prūsijos atskirų žemių (iki Sembos) nukariavimą, apie Sventopelko, Lietuvos ir prūsų bendrą kovą.
Prūsijos žemę iš vienos pusės ribojo Mazovijos kunigaikštystė.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
2. Prūsijos žemės aprašymas Prūsijos žemę riboja iš visų pusių Vysla, Sūrioji jūra, Nemunas, Rusios žemė, Mazovijos kunigaikštystė ir Dobrynės kunigaikštystė. Vysla — tai upė, atitekanti nuo Krokuvos į Pomeranijos žemę; prie Gdansko185 pilies įtekėdama į jūrą, ji atskiria Lenkiją bei Pomeraniją nuo Prūsijos186.
Kojelavičiaus pasakojime 1367 m. Kęstučio vedami lietuviai įsibrovė į Mazoviją dėl grobio ir užėmė Pultuską.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Mat, nors visą Belzo kunigaikštystę paliko Jurgiui Narimantaičiui, o Podolės kunigaikščiui Aleksandrui Narimantaičiui atidavė Volynę, tačiau abi šias žemes atidavė su ta sąlyga, kad aukščiausią galią į Rusią turėsiąs Lenkijos karalius, o pilis, miestus bei įgulas tvarkysią lenkų skirti vietininkai. Gal supykę dėl šios lenkų padarytos skriaudos, gal dėl to, kad žmonė- 1367 m e ta i se pasklido kalbos, jog, Polocko vyskupo patarti, kryžiuočiai, iš naujo įsiveržę, nusiaubė penkias apygardas, lietuviai, vedami Kęstučio, įsibrovė į Mazoviją pasiplėšti grobio. Staigiai puldami, jie užėmė Pultuską, svarbų miestą, priklauL ie tu v ia i su d eg in a siusį popiežiui; užkariavo ir P u ltu sk ą pilį, kuri, iš visų pusių apsupta miesto degėsių, pati užsidegė, o įgula nepajėgė kovoti su liepsna; vėliau užgrobė visą kraštą, kurį kareiviai smarkiai nusiaubė.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 6 | 7 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 4 | 4 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 3 | 3 |
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 3 | 6 |
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 2 | 2 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 1 | 1 |
| Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 1 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 1 | 1 |