asmuo

Dovydas

9 teiginiai10 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Dusburgietis teigia, kad štai ir Dovydas, dievo malone pakeltas į tikinčiųjų karalius, kaip tikras būsimųjų įvykių pranašas nurodydamas ryškesnes šios kariuomenės žymes, sakėsi savo pulkuose norėjęs turėti Cereto ir Feleto būrius, kurie privalėję nuolatos taip saugoti jo asmenį, kad. Dusburgietis teigia, kad kadangi Dovydas buvo pranašas ir jo lūpomis bylojo šventoji dvasia, kadangi gebėjo regėti tiesos raštuose ir esamus, ir būsimus dalykus, todėl šitokia savo sargybinių atranka jis mus pamokė, kad ir naujausiais laikais bažnyčios galva Kristus privalėsiąs. Dusburgietis teigia, kad apie Baigos pilį Išgirdęs šią liūdną naujieną, magistras nepaprastai susikrimto, tačiau jam priminė pavyzdį Dovydo, kuris savo kariuomenės vadą Joabą, didžiai besisielojantį dėl saviškių mirties, nelyginant subardamas mokė (2 Kar 11, 25): „Tegul tas dalykas.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001aukstas

Dovydas prieš paliaubas su stipria lietuvių kariuomene įsiveržė į Dobrynės žemę Plocko diecezijoje ir ją nusiaubė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Viename dokumen­ te, apie kurį vėliau smulkiau kalbė­ sime, pasakojama apie kunigaikščių Ziemovito ir Traidenio įsiveržimą į Dobrynės žemę. Qui prophanus dux David paulo ante indictas treugas pre- dictas Ingrediens cum valido exercitu Litwanorum terram Dobrinens. sitam in prenominata Plocendioc totam mise­ rabiliter devastavit. Et nihilominus opi- do quodam munito Dobryn vulgariter dicto expugnato et in favillam prorsus redacto multis inibi christifidelibus fer­ ro peremptis decem millia et utra homi­ num utriusque sexus secum abegit si­ militer et deduxit [Kai bedievis vadas Dovydas prieš pat anksčiau minėtas paliaubas įžengęs su stipria lietuvių kariuomene į Dobrynės žemę, esan­ čią minėtoje Plocko diecezijoje, visą pragaištingai nusiaubė.
t-002vidutinis

Kojelavičius Dovydą vaizduoja kaip karo žygiuose garsų vadą, kurį lydėjo sėkmė ir kuris beveik visus žygius sėkmingai užbaigdavo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Šis didvyris iš tiesų buvo vertas geresnio liki­\nmo. Visada jis rodydavęs tokį karinį sumanumą, vi­\nsada jį lydėjusi tokia lemtinga sėkmė, kad ligi tol be­\nmaž nebuvo ėmęsis žygio, kurio nebūtų labai sėkmin­\ngai užbaigęs. Ir sėkmingai kovodavo, ir pergales lai­\nmėdavo dėl to, kad mokėjo nepaprastai greitai susi­\nrengti į žygį.
t-003vidutinis

Dovydas jau buvo iš Drohičino atvykęs į Gardiną.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

O didysis kunigaikštis Kęstutis, sutelkęs savo pajė­ gas, skuba į Vilnių ir suima didįjį kunigaikštį Jogailą su broliaisM ir su motina, suranda tas sutartis, kurias buvo su vokiečiais sudarę, ir pasiunčia žygūną pas sa­ vo sūnų, didįjį kunigaikštį Vytautą, į Drohičiną, pra­ nešdamas, kas įvyko. Tas žygūnas suranda didįjį ku- SJ nigaikštį Vytautą Gardine, nes jis jau buvo iš Drohiči- no atvykęs į Gardiną. Didysis kunigaikštis Vytautas per vieną dieną atskuba iš Gardino pas savo tėvą, di­ dįjį kunigaikštį Kęstutį.
t-004vidutinis

Dusburgietis teigia, kad štai ir Dovydas, dievo malone pakeltas į tikinčiųjų karalius, kaip tikras būsimųjų įvykių pranašas nurodydamas ryškesnes šios kariuomenės žymes, sakėsi savo pulkuose norėjęs turėti Cereto ir Feleto būrius, kurie privalėję nuolatos taip saugoti jo asmenį, kad.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Štai ir Dovydas, dievo malone pakeltas į tikinčiųjų karalius, kaip tikras būsimųjų įvykių pranašas nurodydamas ryškesnes šios kariuomenės žymes, sakėsi savo pulkuose norėjęs turėti Cereto ir Feleto būrius, kurie privalėję nuolatos taip saugoti jo asmenį, kad, išgaišinę tuos (1 Kar 30, 14), kurie aiškiai tyko Dovydo gyvybės, sėkmingai apgintų (2 Kar 8, 18) ir jo valdinius, žodžiu, elgtųsi taip, kaip įpareigoja elgtis jų vardas (2 Kar 15, 18). Mat Cereto vardas verčiamas žodžiu „naikintojas“, o Feleto — „gelbėtojas“. Kadangi Dovydas buvo pranašas ir jo lūpomis bylojo šventoji dvasia, kadangi gebėjo regėti tiesos raštuose ir esamus, ir būsimus dalykus, todėl šitokia savo sargybinių atranka jis mus pamokė, kad ir naujausiais laikais bažnyčios galva Kristus privalėsiąs turėti sargybinių, kurie, nebrangindami savo gyvybės, prisisegs prie šlaunies šventąjį kalaviją, kad tie, kurie supa drąsiausiojo Izraelio vyro Saliamono guolį, išvytų iš krikščionių gyvenamų plotų klastingos tamsybės naktines šmėklas.
t-005vidutinis

Kadangi Dovydas buvo pranašas ir jo lūpomis bylojo šventoji dvasia, kadangi gebėjo regėti tiesos raštuose ir esamus, ir būsimus dalykus, todėl šitokia savo sargybinių atranka jis mus pamokė, kad ir naujausiais laikais bažnyčios galva Kristus privalėsiąs.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Mat Cereto vardas verčiamas žodžiu „naikintojas“, o Feleto — „gelbėtojas“. Kadangi Dovydas buvo pranašas ir jo lūpomis bylojo šventoji dvasia, kadangi gebėjo regėti tiesos raštuose ir esamus, ir būsimus dalykus, todėl šitokia savo sargybinių atranka jis mus pamokė, kad ir naujausiais laikais bažnyčios galva Kristus privalėsiąs turėti sargybinių, kurie, nebrangindami savo gyvybės, prisisegs prie šlaunies šventąjį kalaviją, kad tie, kurie supa drąsiausiojo Izraelio vyro Saliamono guolį, išvytų iš krikščionių gyvenamų plotų klastingos tamsybės naktines šmėklas. Nedera, be to, užmiršti ir šlovingų bei dievui malonių kovų Makabėjų, kurie, tyruose maitinęsi žolelėmis, nes nenorėjo susitepti nederamu maistu, uoliai paisydami įstatymo bei įkvėpti tikėjimo, nugalėjo Antiochą Epifaną ir išrovė neteisybės šaknis, tad įveikė tą, kuris stengėsi pripratinti dievo tautą prie stabmeldiškų apeigų, o jaunikaičius — prie viešnamių; dievo remiami, apvalė šventas vietas, atgavo Siono arką ir sugrąžino žemei ramybę.
t-006vidutinis

Nuo to rodės it pradėta jau karė lenkų su kryžėjais, bet Vladislovas palikinąs kryžėjus norėjo pirma išsigrumti su viešpačiu Branden burgo ir bendru kryžėjų, bet, jusdamas save ne vi sai stipriu, patelkė lietuvius, kuriam Gediminas tuo jau nuleido Dovydą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Tuo tarpu karė su lenkais skaistyn vien reiškės, o Lie­ tuvoj skelbė didžiai stipriai ginkluojantis, kaipogi Vladislovas, tardamos eisiąs Pamario užimti, sutrau­ kęs stiprią kariauną į Kujaviją, puolė staiga į Mo­ zūrų ą ir visą kraštą, kurio kunigaikštis bendra vos su kryžėjais, nuteriojo ir, į Plocko pilį įsigrūdęs, sudegino ir didį grobį sugriejo lig kryžėjams ant pagalbos ateinant. Nuo to rodės it pradėta jau karė lenkų su kryžėjais, bet Vladislovas palikinąs kry- žėjus norėjo pirma išsigrumti su viešpačiu Branden­ burgo ir bendru kryžėjų, bet, jusdamas save ne vi­ sai stipriu, patelkė lietuvius, kuriam Gediminas tuo­ jau nuleido Dovydą, garbingą karvedį, su 10 000 jo­ ties rimtų meškenočių. Tas karvedys, persikėlęs su savo pulkais pirma per upį Yslą, paskui per Odrą, įėjo į Brandenburgu ą ir, ką sutikdamas, tą kardu ir ugnia gaišino.
Visi teiginiai ir įrodymai (9 teiginiai, 10 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: person

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Dovydas surengė žygį į:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)23
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 422
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)11
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 199511
Lietuvių tautos istorija, t. 511
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)11
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)11