Santrauka
Dusburgietis teigia, kad štai ir Dovydas, dievo malone pakeltas į tikinčiųjų karalius, kaip tikras būsimųjų įvykių pranašas nurodydamas ryškesnes šios kariuomenės žymes, sakėsi savo pulkuose norėjęs turėti Cereto ir Feleto būrius, kurie privalėję nuolatos taip saugoti jo asmenį, kad. Dusburgietis teigia, kad kadangi Dovydas buvo pranašas ir jo lūpomis bylojo šventoji dvasia, kadangi gebėjo regėti tiesos raštuose ir esamus, ir būsimus dalykus, todėl šitokia savo sargybinių atranka jis mus pamokė, kad ir naujausiais laikais bažnyčios galva Kristus privalėsiąs. Dusburgietis teigia, kad apie Baigos pilį Išgirdęs šią liūdną naujieną, magistras nepaprastai susikrimto, tačiau jam priminė pavyzdį Dovydo, kuris savo kariuomenės vadą Joabą, didžiai besisielojantį dėl saviškių mirties, nelyginant subardamas mokė (2 Kar 11, 25): „Tegul tas dalykas.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Dovydas prieš paliaubas su stipria lietuvių kariuomene įsiveržė į Dobrynės žemę Plocko diecezijoje ir ją nusiaubė. |
| t-002 Pulko vadas Dovydas žuvo grįždamas su kariuomene namo po Mazovijos siaubimo. |
| t-003 Paskui, po didžiojo kunigaikš čio Algirdo mirties praėjus dvejiems ar daugiau metų, didysis kunigaikštis Jogaila jį labai aukštai iškėlė ir išleido už jo tikrą savo seserį, kunigaikštytę Mariją 3 B , kuri buvo pirmiau ištekėjusi už kunigaikščio Dovydo 4 0 . |
Ryšiai
- Dovydas surengė žygį į Dobrynė