Vieta

Smolenskas

50 teiginių45 įrašai75 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Smolenskas – miestas Rusijoje, prie Dniepro upės, srities centras, geležinkelio mazgas. Įsikūręs 400 km į pietvakarius nuo Maskvos ir 500 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus. Išvystyta mašinų gamyba, lengvoji ir maisto pramonė. 7 vidurinės mokyklos, 2 teatrai. Smolensko linų muziejus, Didžiojo tėvynės karo muziejus, dailės galerija, skulptūrų muziejus. Yra istorijos, architektūros ir dailės muziejus – draustinis.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Smolenskas – istorinis miestas ir viena galingiausių Padneprės tvirtovių, saugojusi svarbų Dniepro aukštupio strateginį punktą. 1404 m. birželio 27 d. Vytautas jį užvaldė ir vėl paskyrė savo vietininką, o 1411 m. pavasarį, Vytautui su Jogaila keliaujant per Smolenską į Kijevą, vietos kunigaikščiai reiškė Vytautui paklusnumą. Miesto reikšmę ypač išryškino karai su Maskva: 1507–1508 m. Vosylius III su Glinskiu artinosi prie Smolensko, o vėliau Maskvos kariuomenė jį buvo apgulusi net tris kartus. Zigmanto Vazos laikais Smolenskas buvo atgautas, tačiau Jono Kazimiero laikais Andrusavos sutartimi vėl atiduotas Maskvai. 1615–1616 m. Jonas Karolis Chodkevičius kovojo su Maskvos kariuomene, gindamas šį miestą, kurio pasipriešinimą stiprino gyventojų parama ir ryšiai su Rusios kunigaikščiais.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Tuo pat metu betgi pradėjo karą su Lietuva Glinskio pasikviestas Vosylius III, kuris skelbėsi einąs vaduoti spaudžiamųjų pravoslavų. Kar- tu su Glinskiu jis apgulė daugelį Lietuvos miestų ir artinosi prie svarbiausiojo strateginio punkto, saugančio Dniepro aukštupį, — prie Smolensko.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) · c-164162

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
Aplinka	Smolenskas yra prie Dniepro aukštupio, Padneprėje.	A. Šapoka (red.), „Lietuvos istorija“ (1936 m.) Smolenską aprašo kaip prie Dniepro aukštupio esantį punktą; Teodoras Narbutas „Lietuvių tautos istorijoje“ (2001 m.) jį priskiria Padneprei.	A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 5 (2001 m.)
Fiziniai bruožai	Smolenskas apibūdinamas kaip svarbus strateginis punktas, Dniepro tvirtovė, viena galingiausių Padneprės tvirtovių; šaltinyje minimi galingi Smolensko bokštai ir pylimai.	Tai nurodoma A. Šapokos (red.) „Lietuvos istorijoje“ (1936 m.), Zenono Ivinskio „Lietuvos istorijoje iki Vytauto Didžiojo mirties“ (1978 m.) ir Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorijoje“ (2001 m.).	A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 5 (2001 m.) Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Paskirtis	Smolenskas saugojo Dniepro aukštupį, buvo svarbus raktas į didelius plotus ir ilgai saugojo Lietuvos valstybės šiaurės rytų valdas.	A. Šapoka (red.) (1936 m.) jį vadina strateginiu punktu, saugančiu Dniepro aukštupį; Zenonas Ivinskis (1978 m.) apibūdina Smolenską kaip Dniepro tvirtovę ir Lietuvos šiaurės rytų valdų saugotoją.	A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Infrastruktūra	Smolenske veikė jėzuitų kolegija; šaltiniuose taip pat minimi miesto bokštai, pylimai ir pilis.	A. Šapokos (red.) „Lietuvos istorijoje“ (1936 m.) minima Smolensko jėzuitų kolegija; Teodoras Narbutas (2001 m.) mini galingus bokštus, o Albertas Vijūkas-Kojelavičius (1989 m.) – Smolensko pylimus ir pilį.	A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 5 (2001 m.) Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-004aukstas

1345 m. Jaunutis, pabėgęs nuo Kęstučio puolimo Vilniuje, prieglobsčio ieškojo Smolenske.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

lapkričio 22 dieną su stipriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo kunigaikščio buveinę. Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgdamas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko kunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių chaną ieškojo prieglobsčio16 * . Tie politiniai pokyčiai Vilniuje, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios valdymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas.

t-007aukstas

Jaunutis po pabėgimo ieškojo prieglobsčio Smolenske.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

lapkričio 22 dieną su stipriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo kunigaikščio buveinę. Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgdamas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko kunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių chaną ieškojo prieglobsčio16 * . Tie politiniai pokyčiai Vilniuje, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios valdymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas.

t-010aukstas

1615–1616 m. Jonas Karolis Chodkevičius kovojo su Maskvos kariuomene, gindamas Smolenską.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1615-1616 m. J. K. Chodkevičius kovojo su Maskvos kariuomene gindamas Smolenską.

t-016aukstas

Smolenskui buvo suteikta privilegija, garantavusi miestui dalį savarankiškumo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

), o vėliau — Smolenskui. Smolenske buvo įsigalėjęs Lengvenio Algirdaičio sūnus Jurgis. Nors jis ir buvo jėga pašalintas, tačiau Smolenskui teko duoti privilegiją, garantuojančią jam dalį savarankiškumo.

t-020aukstas

1411 m. pavasarį Vytautas su Jogaila keliavo pro Smolenską, o tų kraštų kunigaikščiai reiškė Vytautui paklusnumą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Ir kada Vytautas, norėdamas dar labiau sustiprinti rusiškuose kraštuose savo pergalės įspūdį ir daugiau laimėti jų pasitikėjimo, 1411 metų pavasarį kartu su Jogaila lankė Lietuvos Rytų pakraščius, tai jų kelionė buvo panaši triumfui. Vykstant Vytautui pro Polocką, Vitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo, jam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo paklusnumą.

t-023aukstas

Po sąmokslo Švitrigaila paspruko į Polocką ir perėmė Smolensko sritį kartu su kitomis sritimis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zigmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietuvos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.

t-026aukstas

Vytautas 1404 m. birželio 27 d. užvaldė Smolenską ir jame vėl paskyrė savo vietininką.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Vytautas greit užvaldė Smolenską (1404.VI.27) ir jame vėl paskyrė savo vietininką^48.

Visi teiginiai ir įrodymai (50 teiginiai, 45 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

turėjo valdovą:

Andrius Sakavičius Stanislovas Strumila Petravičius Sviatoslavas Vytautas Švitrigaila

buvo kelionės vieta:

Jaunutis Jogaila Sofija Vytautaitė Vasilijus III Vytautas

buvo ginama:

Jonas Karolis Chodkevičius Stanislovas Kiška Lietuviai

buvo valdoma:

Jurijus Sviatoslavovičius Sviatoslavas

buvo užimta:

Kazimieras Jogailaitis Vytautas Lietuviai Rusiškoji bajorų partija

buvo siuntimo vieta:

Muradas II

turėjo priklausinį:

Mstislavlis Toropiec Viazma

priklausė:

Lietuva Maskva Rusija

prekiavo su:

Vilnius

Jogaila keliavo į ←:

Jogaila

Jonas Karolis Chodkevičius gynė ←:

Jonas Karolis Chodkevičius

Kazimieras Jogailaitis užėmė ←:

Kazimieras Jogailaitis

Muradas II siuntė į ←:

Muradas II

Sofija Vytautaitė keliavo į ←:

Sofija Vytautaitė

Stanislovas Kiška gynė ←:

Stanislovas Kiška

Sviatoslavas valdė ←:

Sviatoslavas

Vytautas keliavo į ←:

Vytautas užėmė ←:

Švitrigaila valdė ←:

Lietuviai gynė ←:

Buvo valdoma:

Užėmė Smolenską:

Kazimieras Jogailaitis Vytautas

Gynė Smolenską:

Jonas Karolis Chodkevičius Lietuviai Stanislovas Kiška

Smolenskas priklausė:

Lietuva Rusija

Šaltinių sąrašas

Šaltinis	Autorius / metai	Teiginiai	Citatos ir paminėjimai
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)	—	13	9
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)	—	6	6
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)	—	6	7
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)	—	6	4
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)	—	5	4
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)	—	3	3
Lietuvių tautos istorija, t. 5	—	3	3
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių	—	3	2
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)	—	3	3
Lituanistika-67929-Mirties-bausmes-vykdymas-valdovo-isdavikams — Mirties bausmės vykdymas valdovo išdavikams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1447-1529 m.	—	1	1
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)	—	1	2

Lietuvos istorija

Naršyklė

Savybės

Atrinkti teiginiai

Su kuo susijęs objektas

Šaltinių sąrašas