Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Gardinas

106 teiginiai98 įrašai47 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Gar̃dinas (bltr. Гродна, Гародня, Горадня; rus. Гродно) – miestas vakarų Baltarusijoje, netoli sienos su Lenkija ir Lietuva, prie Nemuno upės. Gardino Srities ir rajono centras. Išvystyta chemijos ir lengvoji pramonė; veikia kelios aukštosios mokyklos. Mieste išlikusi XII a. statyta Koložos cerkvė, Stepono Batoro iki 1580 m. perstatytos Senosios Vytauto pilies griuvėsiai, XVIII a. statyta Gardino Naujoji pilis, daugelis kitų architektūros paminklų. Yra Gardino universitetas, Gardino istorijos ir archeologijos muziejus, Gardino zoologijos sodas.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Gardinas – istorinė vieta ir svarbus politinis bei gynybinis centras, įvairiais laikotarpiais siejamas su Lietuvos valdovais ir valstybės institucijomis. Gedimino arba Algirdo laikais Gardino pilis priklausė aplink valstybės branduolį sukurtai mūro pilių sistemai, o 1390 m. Vytautas Gardiną dar labiau įtvirtino kaip savo buveinę. 1392 m. birželio pabaigoje jis sudegino prie Nemuno stovėjusias Ordino pilis – Naująjį Gardiną ir Meteną, o Ostrovo taikos metu Jogaila Gardiną grąžino Vytautui kartu su jo tėviške. XVIII amžiaus pabaigoje miestas tapo svarbių politinių įvykių vieta: 1792 m. paskelbtas Abiejų Tautų konfederacijos centru, o 1793 m. čia sušauktas Seimas, turėjęs patvirtinti antrąjį valstybės padalijimą. Vėliau Antanas Tyzenhauzas Gardine įkūrė matininkų, buhalterių, statybininkų ir veterinarų mokyklas, o 1801 m. miestas tapo Lietuvos Gardino gubernijos centru.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Gardinas · dabartinis vietovės vaizdas2021-07-05 14:51:37 · Žiūrėti galerijoje
Albrechtas iš HagenoAlgirdas (Lietuvos valdovas)Ibrahimas (Turkijos čiaušas)Jogaila (kunigaikštis, XIV–XV a.)Jokūbas Kudenekovičius ČerkaskisKęstutis (vakarų pasienio valdovas,XIV–XV a.)KonradasSteponas BatorasŠvitrigailaVytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Zigfridas iš RechbergoŽygimantasŽygimantas Kęstutaitis (Lietuvosdidysis kunigaikštis, XIV–XV a.)JotvingiaiKryžiuočių ordinasLietuviaiLietuvos Didžioji KunigaikštystėPranciškonų ordinasSlavaiŽemaičiaiGorodnicaKijevasKoložasKrėvaLietuvaLuckasMelnikasNaugardukasPolockasPskovasTrakaiVilniusVitebskasmetraštisGardinas
1801 m. ši gubernija vėl padalyta į dvi: Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas, kurios tapo pavaldžios tais pat metais Vilniuje pra- dėjusiai veikti generalgubernatoriaus institucijai. 1819 m.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) · c-163524

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas
  • Gardino pilis stovėjo ant dešiniojo Nemuno skardžio.
  • Gardinas buvo neseniai kuo puikiausiai sutvirtinta pasienio pilis.
  • Gardino Žemutinė pilis, regis, buvo griuvėsiuose, o gintis galėjo tik Aukštutinė pilis.
  • Šaltinyje aprašoma Gardino pilis; laikas nenurodytas.
  • Taip Gardiną apibūdina cituojamas laiškas; kalbama apie laikotarpį po paliaubų, kai buvo sustiprintos pasienio pilys.
  • Pasak Teodoro Narbuto, Vytauto apsiausties metu.
InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas
  • Gardine buvo pilis ir miestas.
  • Gardine veikė jėzuitų kolegija, funduota Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kitų rėmėjų.
  • Gardine buvo įkurtos matininkų, buhalterių, statybininkų ir veterinarų mokyklos.
  • Gardino centre buvo gotikinė parapinė bažnyčia, kuri XX a. penktojo–šeštojo dešimtmečių sandūroje buvo sunaikinta.
  • Magistras Konradas įsakė Albertui Hagenui užpulti Gardino pilį ir miestą; šaltinyje aprašomas istorinis karo epizodas.
  • A. Šapokos redaguotame šaltinyje aprašomos XVI–XVII a. kolegijų fundacijos.
  • Šaltinis nurodo, kad jas įkūrė Antanas Tyzenhauzas XVIII a.
  • Šaltinio autoriaus vertinimas apie vieną svarbiausių Vytauto laikų paveldo objektų.
PaskirtisŠaltinių nesutarimas
  • 1390 m. Gardinas buvo Vytauto buveinė.
  • Gardinas buvo vadinamas Vytauto valdos sostine.
  • 1792 m. Gardinas paskelbtas Abiejų Tautų konfederacijos centru.
  • Michał Balińskis rašo, kad 1390 m. sausio pradžioje Vytautas dar labiau įtvirtino Gardiną kaip savo buveinę.
  • Michał Balińskio pasakojime apie Gardino užėmimą kovo mėnesį; konkretūs metai ištraukoje nenurodyti.
  • Šaltinis nurodo, kad Targovicos ir Vilniaus konfederacijos 1792 m. rugsėjo 11 d. susijungė Brastoje ir savo centru paskelbė Gardiną.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-010aukstas

Kęstučio valdos, apėmusios Gardino žemę ir Palenkę, dėl artimos kaimynystės su kryžiuočių valstybe nebuvo saugios.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

O ir paties Kęstučio visos valdos (dalis tikrosios Lietuvos su Trakais, Gardino žemė ir Palenkė), būdamos artimoje kaimynystėje su kryžiuočių valstybe, niekada nebuvo saugios. Veiklusis rungtyniautojas prieš Kęstutį ordino vyriausias magistras Winrichas von Kniprodė (1352-1382), septyniom savaitėm anksčiau prieš šį Gediminaitį įžengęs į grabą, per 30 metų dėjo dideles pastangas ordinui laimėti bent Žemaičius.
t-012aukstas

1392 m. birželio pabaigoje Vytautas sudegino Ritterswerderį ir dvi Ordino pilis prie Nemuno: Naująjį Gardiną ir Meteną.

Įrodymai (1)
t-013aukstas

1376 m. Vytautas, jau būdamas Gardino kunigaikštis, dalyvavo žygyje prieš lenkus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

) pradeda dalyvauti įvairiuose karo žygiuose: 1368 ir 1372 metais į Maskvos žemes; 1376 metais, jau kaip Gardino‘kunigaikštis, jis dalyvauja kartu žygyje prieš lenkus. Pirmąją gi didelę karinę pamoką Vytautas gavo viename mūšyje su kryžiuočiais.
t-017aukstas

Vytautas sudegino Ritterswerderį ir dvi Ordino pilis prie Nemuno: Naująjį Gardiną ir Meteną.

Įrodymai (1)
t-020aukstas

1365 m. pradžioje Patrikas iš Gardino kartu su Kęstučiu, Algirdu ir Aleksandru Karijotaičiu puolė Skalvos žemę.

Įrodymai (1)
t-022aukstas

1305 m. Konradas iš Lichtenhageno su didele kariuomene nusiaubė Gardino pilies apylinkes degindamas ir plėšdamas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Pagraudės ir Gardino valsčių nusiaubimą 1305 metais Tų pačių metų žiemą brolis Eberhardas iš Firneburgo, Karaliaučiaus komtūras, su dviem tūkstančiais raitelių patraukė į Lietuvą. Tačiau negalime nepaminėti ir to, kad brolis Konradas iš Lichtenhageno, Brandenburgo komtūras, jį pralenkė, pasukdamas su didele kariuomene į Gardino pilies apylinkes, kurias ir nusiaubė, degindamas bei plėšdamas, nors daugiau ten nieko nepešė, nes Lietuvos žemės raiteliai irgi sujojo į šį valsčių.
t-026aukstas

Prie Trakų Kęstutis rado Vytautą, atsivedusį kariuomenės būrį iš Gardino.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Atvykęs su tuo būriu prie Trakų, Kęstutis ten jau rado savo sūnų Vytautą, kuris buvo atsivedęs kariuomenės būrį iš Gardino. Prie jųdviejų prisidėjo dar ir Algirdo sūnus Liubartas.
Visi teiginiai ir įrodymai (106 teiginiai, 98 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo puolamas:
Albrechtas iš HagenoKonradasŠvitrigailaKryžiuočių ordinas
buvo kelionės vieta:
IbrahimasVytautasZigfridas iš RechbergoŽygimantasSlavai
buvo užimta:
JogailaJokūbas Kudenekovičius Čerkaskis
buvo valdoma:
KęstutisVytautas
mirties vieta:
Steponas Batoras
turėjo valdovą:
Vytautas
gyvenamoji vieta:
Vytautas
buvo siuntimo vieta:
Kryžiuočių ordinas
buvo ginama:
Lietuviai
turėjo priklausinį:
GorodnicaKoložas
Jokūbas Kudenekovičius Čerkaskis užėmė ←:
Jokūbas Kudenekovičius Čerkaskis
Steponas Batoras mirė ←:
Steponas Batoras
Vytautas buvo valdovas ←:
Vytautas
Vytautas gyveno ←:
Vytautas
Kryžiuočių ordinas puolė ←:
Kryžiuočių ordinas
Puolė Gardiną:
Kryžiuočių ordinas
Užėmė Gardiną:
Jokūbas Kudenekovičius Čerkaskis
Puslapio nuorodos:
AlgirdasVytautasŽygimantas KęstutaitisJotvingiaiKryžiuočių ordinasLietuvos Didžioji KunigaikštystėPranciškonų ordinasŽemaičiaiKijevasKrėvaLietuvaLuckasMelnikasNaugardukasPolockasPskovasTrakaiVilniusVitebskasmetraštis

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—1512
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—148
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—138
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—1110
Lietuvių tautos istorija, t. 5—66
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—610
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—53
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių—55
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)—45
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—48
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—44
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—33
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)—33
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4—33
Lietuvių tautos istorija, t. 3—22
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.—11
04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos—11
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995—11
Gėrimų vartojimas kaip bendrystės reprezentacija XVII–XVIII a. bajoriškojoje kultūroje—11
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija—11
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.—11
Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje—11
Žemės teismo knygų, išlikusių Baltarusijos nacionaliniame istorijos archyve Minske, apžvalga iki 1600 m.: žemės teismo knygos kaip šaltinis tiriant bajorijos istoriją—11

Galerija

Atrinkta iš galerijos

Gardinas · dabartinis vietovės vaizdasGardinas · dabartinis vietovės vaizdasTiesioginis · Vaizdas
Visa galerija (1)