asmuo

Albrechtas iš Hageno

4 teiginiai6 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Dusburgietis teigia, kad jie, priėję šią pilį, nužudė brolį Liudviką, vadinamą Okse; vėliau, kai slaptai priėjo pilies vartus, jiems narsiai pasipriešino, išgirdę karių sukeltą triukšmą, brolis Konradas ir brolis Albrechtas iš Hageno su savo ginklanešiais, nors jų nedaug beturėjo. Dusburgietis teigia, kad trečia dalis, būtent brolis Albrechtas iš Hageno bei 60 vyrų, užpuolė vieno kilmingo ir galingo vyro, vardu Sudargas, kiemą576, jį pavertė pelenais drauge su aplinkiniais kaimais, jo žmoną su vaikais bei šeimyną su daugybe kitų moterų bei kūdikių paėmė į. Dusburgietis teigia, kad apie vieną įvykį 1317 metais Šiame žygyje atsitiko vienas įsidėmėtinas įvykis, mat, kai brolis Albrechtas iš Hageno šuoliais leidosi į jam skirtą vietą, vienas ginklanešys nukrito nuo suklupusio žirgo.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-003aukstas

Albrechtas iš Hageno su 60 vyrų užpuolė Sudargo kiemą, sudegino jį su aplinkiniais kaimais ir paėmė belaisvių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Trečia dalis, būtent brolis Albrechtas iš Hageno bei 60 vyrų, užpuolė vieno kilmingo\nir galingo vyro, vardu Sudargas, kiemą576, jį pavertė pelenais drauge su aplinkiniais\nkaimais, jo žmoną su vaikais bei šeimyną su daugybe kitų moterų bei kūdikių paėmė į\nnelaisvę, o daugybę vyrų nukovė. Ketvirta kariuomenės dalis žygiavo su brolių vėliava,\nbet taip pat nieko nepešė, nes jos vedliai pasiklydo.
t-001vidutinis

Albrechtas iš Hageno su broliu Konradu ir ginklanešiais gynė Skalvių pilį nuo lietuvių karaliaus karių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Jie, priėję šią pilį, nužudė brolį Liudviką, vadinamą Okse; vėliau, kai slaptai\npriėjo pilies vartus, jiems narsiai pasipriešino, išgirdę karių sukeltą triukšmą, brolis\nKonradas ir brolis Albrechtas iš Hageno su savo ginklanešiais, nors jų nedaug beturėjo;\nužvirė ilgos grumtynės, neteikusios nė vienai šaliai persvaros; vis dėlto galop jiems\npavyko vargais negalais apginti pilį nuo netikėlių, nors abi šalys patyrė sunkių nuostolių.
t-002vidutinis

1317 m. žygyje Albrechtas iš Hageno šuoliais leidosi į jam skirtą vietą, kai vienas ginklanešys nukrito nuo žirgo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie vieną įvykį 1317 metais\n\n Šiame žygyje atsitiko vienas įsidėmėtinas įvykis, mat, kai brolis Albrechtas iš Hageno\nšuoliais leidosi į jam skirtą vietą, vienas ginklanešys nukrito nuo suklupusio žirgo. Kai\njis, smarkiai susitrenkęs, po kurio laiko atsigavo ir atsistojo, tai apsidairęs neišvydo nei\nsavo žirgo, nei brolių kariuomenės; be galo susikrimtęs, jis atsiduso, pakėlė akis į dangų\nir pamaldžiai pasiprašė švenčiausiosios mergelės pagalbos, o padaręs kryžiaus ženklą,\npavedė save dievo bei švenčiausiosios mergelės globai ir tuo pat keliu, kuriuo buvo\natvykęs, patraukė į Ragainę.
t-004vidutinis

Teodoras Narbutas Konradą Žaką vadina Prūsijos magistru ir nurodo, kad jis pasiuntė patyrusį kariūną Albertą iš Hageno užimti Gardino pilies su būriu brolių bei keturiais šimtais rinktinių Natangijos raitelių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

Prūsijos magistras Konradas \nŽakas, iš tų žinių supratęs, kad Gardine suvis nėra ka­\nreivių, paskubėjo išsiųsti patyrusį kariūną Albertą iš Ha- \ngeno, lydimą nemažo būrio brolių ir keturių šimtų rink­\ntinių raitelių iš Natangijos, užimti minėtosios pilies.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 6 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: person

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Albrechtas iš Hageno puolė:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)35
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 411