Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
16 teiginių24 įrašai54 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Liùblinas (lenk. Lublin) – miestas-apskritis pietryčių Lenkijoje, Liublino vaivadijos centras. Geležinkelio mazgas ir pramonės centras. Išvystyta automobilių, žemės ūkio reikmenų, chemikalų gamyba, maisto perdirbimas. Liublino katalikiškasis universitetas įkurtas 1918 m., pakartotinai – 1944 m. ir pervadintas Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetu. Stovi XVI a. katedra, XIV a. rotušė (perstatyta 1787 m.), pilis, kurioje Lietuvos ir Lenkijos bajorai prisiekė būti ištikimais naujai sukurtai Abiejų Tautų Respublikai – buvo sudaryta Liublino unija.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Liublinas – istorinė vieta, kurioje 1569 m. buvo sprendžiami Lietuvos ir Lenkijos valstybiniai santykiai. Tuo metu lenkai reikalavo visiškai sujungti abi valstybes, o lietuviai siekė, kad jos išliktų savarankiškos. Po ilgų ir įtemptų derybų lietuviai jas nutraukė ir kovo 1 d. išvyko iš Liublino. Vis dėlto 1569 m. čia galutinai nustatyti abiejų tautų tarpusavio valstybiniai santykiai, o vėliau prasidėjo bendrų renkamųjų valdovų laikotarpis; šis susitarimas turėjo neigiamų padarinių atskirai Lietuvos valstybiniam sąmoningumui. Vėlesnis istorikas Kojalavičius Liublino unijoje įvykusią santaiką vertino džiaugsmingai, nors ankstesni politiniai skirtumai laikui bėgant buvo gerokai niveliavęsi.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Fiziniai bruožai |
|
| |
| InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| Paskirtis |
|
|
Patikrinti teiginiai
1386 m. Jogaila nuvyko į Liubliną ir ten buvo išrinktas Lenkijos karaliumi.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Valkaviske Lenkijos pasiuntinių sutiktas (1386.I.12), Jogaila nuvyko į kilmingųjų seimą Liubline, kur buvo išrinktas Lenkijos karaliumi (II.2).
1569 m. Liubline galutinai nustatyti abiejų tautų tarpusavio valstybiniai santykiai.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
1569 metais Liubline « abiejų tautų » galutinai nustatyti tarpusaviai valstybiniai santykiai, lygiai kaip ir įkandin prasidedąs periodas bendrų renkamųjų valdovų, kurių kiekvienas tapdavo ir didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, nepaliko be neigiamų pasėkų atskiros Lietuvos valstybinės sąmonės lauke. Prisiimdami lenkų kultūrą ir kalbą, Lietuvos kilmingieji lenkėjo ir sąmonės atžvilgiu. Tai buvo ilgametis procesas nuo Vazų dinastijos laikų, be šuolių ir netikėtinumų.
1569 m. Liubline lenkai reikalavo visiško Lietuvos ir Lenkijos sujungimo, o lietuviai siekė abiejų valstybių savarankiškumo.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
** Kaip Varšuvos seime (1563—4 m.), taip ir Liubline lenkai reikalavo visiško abiejų valstybių sujungimo, o lietuviai atsivežė savo projektus, reikalaudami, kad abidvi valstybės pasiliktų savarankiškos. Po ilgokų derybų, per kurias vienų kitiems buvo pasakyta daug karčių žodžių, lietuviai staiga nutraukė derybas ir išvažiavo iš Liublino (kovo 1 d.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Po šitų reformų Lietuvos valstybės aparatas pasidarė jau toks pat, koks jis buvo ir Lenkijoje, ir Lietuvos bajorijos teisės buvo visiškai sulygintos su Lenkijos bajorų teisėmis. Suvienodinus valstybes, iš vienos pusės, unijos klausimas turėjo palengvėti, nes dvi vienodai organizuotas valstybes yra lengviau sujungti; iš kitos pusės, gavus visas teises, sumažėjo Lietuvos bajorijos noras susijungti su Lenkija, nes unija tuo atžvilgiu jau nebegalėjo nieko naujo duoti. Bet vis dėlto pasiliko svarbiausias į uniją traukiąs veiksnys — nebaigtas karas su Maskva. Dėl to bajorija ir toliau reikalavo išspręsti unijos klausimą ir sušaukti tam reikalui specialų seimą, kurs pagaliau susirinko 1569 m. sausio 10 d. **Liublino seimo eiga ir unijos aktas.** Kaip Varšuvos seime (1563—4 m.), taip ir Liubline lenkai reikalavo visiško abiejų valstybių sujungimo, o lietuviai atsivežė savo projektus, reikalaudami, kad abidvi valstybės pasiliktų savarankiškos.
Liublino seimas unijos klausimui spręsti susirinko 1569 m. sausio 10 d.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
**Liublino seimo eiga ir unijos aktas.** Kaip Varšuvos seime (1563—4 m.), taip ir Liubline lenkai reikalavo visiško abiejų valstybių sujungimo, o lietuviai atsivežė savo projektus, reikalaudami, kad abidvi valstybės pasiliktų savarankiškos.
1432 m. pradžioje, stringant lenkų ir lietuvių deryboms, Jogaila stovėjo Liubline, o Švitrigaila su kryžiuočių atstovais buvo Brastoje.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1432 m. pradžioje derybos tarp lenkų ir lietuvių strigo (tuo metu Jogaila stovėjo Liubline, Švitrigaila su kryžiuočių atstovais - Brastoje). Gegužės 15 d.
Kojalavičius džiaugėsi Liublino unijoje įvykusia santaika.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Tad Kojalavičiui, kuris iš esmės terašė gražia, klasikine lotynų kalba pasiskaitymų knygą, Lietuvos ir Lenkijos politiniai skirtumai nebebuvo tokie ryškus kaip Stryjkovskiui. Jis džiaugėsi ir Liublino unijoje «įvykusia santaika»^30. Kojalavičiui, išleidusiam I-jį tomą beveik 70 metų po Stryjkovskio, Lietuvos ir Lenkijos skirtumai gerokai buvo niveliavęsi^31.
Lenkai ginklu siekė atsiimti iš rusų Liubliną, kurio, pasak Kojelavičiaus, buvo netekę prieš penkiasdešimt septynerius metus.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Po to santarvė su rusais atitraukė lietuvius nuo žygių į 181 ## Puslapis 180 1302 m eta i K a as ta rp len k ų ir rusų, k u rie m s lie tu v ia i ein a į p a g a lb ą ir k u rie su m u ša m i Prūsiją ir Livoniją. Mat lenkai ginklu stengėsi iš rusų atsiimti Liubliną, kurio buvo netekę prieš penkiasdešimt septynerius metus. Abi pusės sutelkė šiam karui didžiules kariuomenes, ypač rusai, kurie pagalbon buvo pasikvietę skitus ir lietuvius.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 6 | 4 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 3 | 6 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 2 | 5 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 2 | 2 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 1 | 2 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 1 | 2 |
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 1 | 2 |