Poznanė – LT KB

Santrauka

Seime Lietuva turėjo tik 1/3 vietų, mat buvo prilyginta vienai Lenkijos provincijai (jos buvo dvi – Didžioji Lenkija su Poznane ir Mažoji Lenkija su Krokuva).

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Didžioji Lenkija su Poznane buvo viena iš dviejų Lenkijos provincijų.		c-001
t-002 1925 m. Poznanė siejama su IV visuotiniu Lenkijos istorikų suvažiavimu.		c-002
t-004 Didžiosios Lenkijos miestai, tarp jų Poznanė, garsėjo turtais ir gyventojų gausa.		c-004
t-005 Martinas Galias pasakoja, kad Poznanė duodavo 1300 šarvuotųjų ir 4000 skydais ginkluotų karių.		c-005
t-006 Poznanė 1253 m. ėmė tvarkytis pagal vokiečių miestų teises.		c-006
t-007 Kroniką „Lechitów i Polaków“ parašė Poznanės kustodas Godzislovas Baško.		c-007
t-008 Jonas II 1536 m. buvo perkeltas į Poznanės vyskupiją ir mirė 1538 m., sulaukęs 40 metų.		c-008
t-009 Laurynas Goslickis buvo karaliaus Stepono sekretorius, vėliau tapo Poznanės vyskupu.		c-009

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Didžioji Lenkija su Poznane buvo viena iš dviejų Lenkijos provincijų.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Seime Lietuva turėjo tik 1/3 vietų, mat buvo prilyginta vienai Lenkijos provincijai (jos buvo dvi – Didžioji Lenkija su Poznane ir Mažoji Lenkija su Krokuva).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: 1925 m. Poznanė siejama su IV visuotiniu Lenkijos istorikų suvažiavimu.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PamZH = Pamiętnik (IV, V, VI) Powszechnego Zjazdu Historyków Polskich, 1925 (Poznanė), 1930 (Varšuva), 1935 (Vilnius). PAN = Polska Akademia Nauk, Varšuvoje naujai perorganizuotos (Krokuvos) PAU tąsa.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Didžiosios Lenkijos miestai, tarp jų Poznanė, garsėjo turtais ir gyventojų gausa.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jau jam valdant Krušvica, Poznanė ir kiti b) Martini Gaili, Chronicon, ed. stalą kiek tvarkingai, tiek ir garbin- Bandtk. Capit. XIV p. 70. Mensam ve- gai laikydavo, kad kiekvieną pa ro suam sic ordinate, sic honorifice re- prastą dieną keturiasdešimt pagrin- tinebat, quod omni die privato quadra- dinių stalų, neskaitant mažesnių, ginta mensas principales, exceptis parengti stovėdavo]. Tai, ką sako minoribus, erigi faciebat, etc. [O savo Martinas Callas apie Boleslovą, 6

Puslapis 23

ĮVADAS Didžiosios Lenkijos miestai garsėjo turtų ir gyventojų gausa; jau daugybę narsių karių kartu su aplinkinėmis žemėmis pergalin giems jo pulkams teikėc).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Martinas Galias pasakoja, kad Poznanė duodavo 1300 šarvuotųjų ir 4000 skydais ginkluotų karių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Martinas Galias pasakoja, kad Poznanė duo davo 1 300 šarvuotųjų ir 4 000 gin kluotų skydais, Gnieznas - 1 500 šarvuotųjų ir 5 000 pėstininkų; Vladislavovo pilis - 800 šarvuotų jų, 2 000 su skydais, Gdečas - 300 pirmųjų ir 2 000 antrųjų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Poznanė 1253 m. ėmė tvarkytis pagal vokiečių miestų teises.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Poznanė dar anksčiau už Krokuvą - 1253 metais, Sandomiras - vėliau, 1286 metais, o Liublinas Vladislavo Lo ketkos laikais -1317 metais, ėmė tvarkytis pagal vokiečių miestų teises. Panašiai ir Varšuva, įkurta 1251 metais, o Lvovas po jos - 1280 metais, pastatydintas Leono, Darnios iš Haličo sūnaus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Kroniką „Lechitów i Polaków“ parašė Poznanės kustodas Godzislovas Baško.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Apie tai mini Kroni ka Lechitów i Polaków, parašyta Poznanės kustodo G o d z i s - lavo Baško (vert. į lenkų kalbą 1822 m., Varšuva), nuro dydama, kad „1253 metais Petras, išrinktas Poznanės vyskupu, ir iš dominikonų ordino Vitas, pats pirmasis Lie tuvos vyskupas, Gniezno arkivyskupo Pelkos įšventinti vys kupais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Jonas II 1536 m. buvo perkeltas į Poznanės vyskupiją ir mirė 1538 m., sulaukęs 40 metų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jonas II, iš Lietuvos kunigaikščių, karaliaus Zigmanto I tikras sūnus, 1519 metais paskelbtas Vilniaus vyskupu, o 1536 m. perkeltas į Poznanės vyskupiją, mirė turėdamas 40 metų, 1538 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Laurynas Goslickis buvo karaliaus Stepono sekretorius, vėliau tapo Poznanės vyskupu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

60 Laurynas Goslickis, pirmiausia ka raliaus Stepono sekretorius, galiau siai Poznanės vyskupas, išgarsėjo ypatingais sugebėjimais spręsti vie šuosius reikalus bei įvairiose pasiun tinybėse, bet labiausiai lotynų kalba parašęs puikią knygą „De optimo Senatore”, kuri buvo išversta net į anglų kalbą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai