Poznanė 1253 m. ėmė tvarkytis pagal vokiečių miestų teises.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 24
Poznanė dar anksčiau už Krokuvą - 1253 metais,\nSandomiras - vėliau, 1286 metais, o Liublinas Vladislavo Lo\nketkos laikais -1317 metais, ėmė tvarkytis pagal vokiečių miestų\nteises. Panašiai ir Varšuva, įkurta 1251 metais, o Lvovas po jos -\n1280 metais, pastatydintas Leono, Darnios iš Haličo sūnaus.
Martinas Galias pasakoja, kad Poznanė duodavo 1300 šarvuotųjų ir 4000 skydais ginkluotų karių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 23
51. Martinas \nGalias pasakoja, kad Poznanė duo\ndavo 1 300 šarvuotųjų ir 4 000 gin\nkluotų skydais, Gnieznas - 1 500 \nšarvuotųjų ir 5 000 pėstininkų; \nVladislavovo pilis - 800 šarvuotų\njų, 2 000 su skydais, Gdečas - 300 \npirmųjų ir 2 000 antrųjų.
Laurynas Goslickis buvo karaliaus Stepono sekretorius, vėliau tapo Poznanės vyskupu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 308
60\nLaurynas Goslickis, pirmiausia ka\nraliaus Stepono sekretorius, galiau\nsiai Poznanės vyskupas, išgarsėjo\nypatingais sugebėjimais spręsti vie\nšuosius reikalus bei įvairiose pasiun\ntinybėse, bet labiausiai lotynų kalba\nparašęs puikią knygą „De optimo\nSenatore\", kuri buvo išversta net į\nanglų kalbą.
Jonas II 1536 m. buvo perkeltas į Poznanės vyskupiją ir mirė 1538 m., sulaukęs 40 metų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 208
12. Jonas II, iš Lietuvos kunigaikščių, karaliaus Zigmanto \nI tikras sūnus, 1519 metais paskelbtas Vilniaus vyskupu, o \n1536 m. perkeltas į Poznanės vyskupiją, mirė turėdamas 40 \nmetų, 1538 m.
Jonas II 1519 m. paskelbtas Vilniaus vyskupu, 1536 m. perkeltas į Poznanės vyskupiją, o 1538 m. mirė sulaukęs 40 metų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 208
12. Jonas II, iš Lietuvos kunigaikščių, karaliaus Zigmanto \nI tikras sūnus, 1519 metais paskelbtas Vilniaus vyskupu, o \n1536 m. perkeltas į Poznanės vyskupiją, mirė turėdamas 40 \nmetų, 1538 m.
Kroniką „Lechitów i Polaków“ parašė Poznanės kustodas Godzislovas Baško.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 205
Apie tai mini Kroni\nka Lechitów i Polaków, parašyta Poznanės kustodo G o d z i s - \nlavo Baško (vert. į lenkų kalbą 1822 m., Varšuva), nuro\ndydama, kad „1253 metais Petras, išrinktas Poznanės \nvyskupu, ir iš dominikonų ordino Vitas, pats pirmasis Lie\ntuvos vyskupas, Gniezno arkivyskupo Pelkos įšventinti vys\nkupais.
Laurynas Goslickis, buvęs karaliaus Stepono sekretorius, galiausiai tapo Poznanės vyskupu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 308
60\nLaurynas Goslickis, pirmiausia ka\nraliaus Stepono sekretorius, galiau\nsiai Poznanės vyskupas, išgarsėjo\nypatingais sugebėjimais spręsti vie\nšuosius reikalus bei įvairiose pasiun\ntinybėse, bet labiausiai lotynų kalba\nparašęs puikią knygą „De optimo\nSenatore\", kuri buvo išversta net į\nanglų kalbą.
Didžioji Lenkija su Poznane buvo viena iš dviejų Lenkijos provincijų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 68
turėjo tik 1/3 vietų, mat buvo prilyginta vienai Lenkijos provincijai (jos
Boleslovo laikais Krušvica, Poznanė ir kiti Didžiosios Lenkijos miestai garsėjo turtais ir gyventojų gausa.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 22-23
Jau jam valdant Krušvica, Poznanė ir kiti b) Martini Gaili, Chronicon, ed. stalą kiek tvarkingai, tiek ir garbin- Bandtk. Capit. XIV p. 70. Mensam ve- gai laikydavo, kad kiekvieną pa ro suam sic ordinate, sic honorifice re- prastą dieną keturiasdešimt pagrin- tinebat, quod omni die privato quadra- dinių stalų, neskaitant mažesnių, ginta mensas principales, exceptis parengti stovėdavo]. Tai, ką sako minoribus, erigi faciebat, etc. [O savo Martinas Callas apie Boleslovą, 6 ## Puslapis 23 ĮVADAS Didžiosios Lenkijos miestai garsėjo turtų ir gyventojų gausa; jau daugybę narsių karių kartu su aplinkinėmis žemėmis pergalin giems jo pulkams teikėc).
Martino Galiaus pasakojimu, Poznanė duodavo 1300 šarvuotųjų ir 4000 skydais ginkluotų karių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 23
51. Martinas \nGalias pasakoja, kad Poznanė duo\ndavo 1 300 šarvuotųjų ir 4 000 gin\nkluotų skydais, Gnieznas - 1 500 \nšarvuotųjų ir 5 000 pėstininkų; \nVladislavovo pilis - 800 šarvuotų\njų, 2 000 su skydais, Gdečas - 300 \npirmųjų ir 2 000 antrųjų.
„Kronika Lechitów i Polaków“ buvo parašyta Poznanės kustodo Godzislavo Baško.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 205
Apie tai mini Kroni\nka Lechitów i Polaków, parašyta Poznanės kustodo G o d z i s - \nlavo Baško (vert. į lenkų kalbą 1822 m., Varšuva), nuro\ndydama, kad „1253 metais Petras, išrinktas Poznanės \nvyskupu, ir iš dominikonų ordino Vitas, pats pirmasis Lie\ntuvos vyskupas, Gniezno arkivyskupo Pelkos įšventinti vys\nkupais.
RDzSG = Roczniki Dziejów Społecznych i Gospodarczych, Poznanė.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 21
RAU = Rozprawy Akademji Umiejętności, Wydział filozoficzno- historyczny, leidžiamas PAU Krokuvoje. RDzSG = Roczniki Dziejów Społecznych i Gospodarczych, Poznanė. RegJH = Regesta historico — diplomatica Ordinis Mariae Theutoni- corum (1198-1525), išl.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 20
Varšuva 1933. PamZH = Pamiętnik (IV, V, VI) Powszechnego Zjazdu Historyków Polskich, 1925 (Poznanė), 1930 (Varšuva), 1935 (Vilnius). PAN = Polska Akademia Nauk, Varšuvoje naujai perorganizuotos (Krokuvos) PAU tąsa.