Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
22 teiginiai22 įrašai51 ryšys
Černigovas – istorinė vieta ir sritis prie Dniepro, minima Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės plėtros bei kovų kontekste. Apie 1255 m. Mindaugas, atgavęs valdžią Polocke, užėmė naujų žemių Černigovo ir Briansko kunigaikštijose. 1411 m. pavasarį Vytautui keliaujant pro Černigovą į Kijevą, vietos kunigaikščiai reiškė jam paklusnumą, todėl ši vieta pateko į jo politinių žygių erdvę. Černigovas buvo svarbus ir stačiatikių bažnytiniame gyvenime: jo vyskupas kartu su kitais vyskupais pasirašė aplinkraštį, ginantį jų teises nuo Rusijos metropolitų. Vėliau, sudarius paliaubas, Černigovas buvo paliktas Maskvai, o šis sprendimas reiškė, kad Maskvos sienos pasiekė Dnieprą.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Fiziniai bruožai |
|
| |
| Aplinka |
|
| |
| PaskirtisŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Infrastruktūra |
|
|
Patikrinti teiginiai
Švitrigaila paėmė į savo valdžią Černigovo sritį.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zigmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietuvos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.
1411 m. pavasarį Vytautas keliavo pro Černigovą iki Kijevo, o vietos kunigaikščiai jam reiškė paklusnumą.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Vykstant Vytautui pro Polocką, Vitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo, jam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo paklusnumą.
Kazimieras atskiru įsakymu suteikė Vilniaus miestiečiams laisvę prekiauti su Černigovu be muito.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
miesto teisių D n b i n s k i o rinkinv- 224 ## Puslapis 241 III KNYGA toritetą, maždaug tuo laiku pagarsėjo vienas jų, vardu Jachna Laurinavičius, pasižymėjęs išmintimi, turtais ir įtakingumu, o ir paties karaliaus didžiai gerbiamas31. Dar būdamas didžiuoju kunigaikščiu, Kazimieras tais pačiais metais atleido Vilniaus miestiečius nuo muito mokesčio visoje Lietuvoje, o atskiru įsakymu jiems suteikė šią laisvę prekiaujant su Černigovu32. Tapęs karaliumi, jis tą pačią privilegiją pritaikė visiems Vilniaus gyventojams, prekiaujantiems su Lenkija.
Valdymo pabaigoje Černigovo krašte dar buvo likusios kelios atskiros kunigaikštystės.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tuo būdu į jo valdymo pabaigą atskiros kunigaikštystės liko tik Kopiliuje, Slucke, Pinske, keletas jų liko Černigovo krašte ir Maskvos pasieny. Tačiau jose esančias pilis valdė didžiojo kunigaikščio vietininkai, todėl jos nebegalėjo būti pavojingos valstybės vieningumui.
Vytautui vykstant pro Černigovą iki Kijevo, tų kraštų kunigaikščiai jam reiškė paklusnumą.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Vykstant Vytautui pro Polocką, Vitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo, jam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo paklusnumą.
Černigove susidarė atskira kunigaikštija.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Iš jos miestų, kaip antai: Smolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros kunigaikštijos.
Kazimieras atskiru įsakymu suteikė Vilniaus miestiečiams muito laisvę prekiaujant su Černigovu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
miesto teisių D n b i n s k i o rinkinv- 224 ## Puslapis 241 III KNYGA toritetą, maždaug tuo laiku pagarsėjo vienas jų, vardu Jachna Laurinavičius, pasižymėjęs išmintimi, turtais ir įtakingumu, o ir paties karaliaus didžiai gerbiamas31. Dar būdamas didžiuoju kunigaikščiu, Kazimieras tais pačiais metais atleido Vilniaus miestiečius nuo muito mokesčio visoje Lietuvoje, o atskiru įsakymu jiems suteikė šią laisvę prekiaujant su Černigovu32. Tapęs karaliumi, jis tą pačią privilegiją pritaikė visiems Vilniaus gyventojams, prekiaujantiems su Lenkija.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 9 | 8 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 4 | 4 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 4 | 4 |
| Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995 | — | 1 | 1 |
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 1 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 1 | 1 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |