Santrauka

Vietovė, kurioje dabar dunkso Vilnius, iš Islandijos ke­ liautojų pasakojimų žinoma jau XII amžiuje; XIII amžiui įpu­ sėjus ten būta medinių namų gyvenvietės4. 17 Puslapis 34 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Vilnele, ilgą laiką ji nebuvo jokio svarbaus Lietuvos regiono sostinė, mat kunigaikščiai, arba tos tautos vadai, rengdami puolimus vis gilyn į Rusią, užgrobtose šio krašto žemėse įkurdavo savo valdžios. Bet labai tikėtina, kad nuo seno, iki Gedimino, kai lietuviams dar stigo drąsos būti už­ kariautojais, toje vietoje, kur dabar stovi Vilnius, ant kalvų, supančių Vilnios srovę, būta medinės tvirtovės6.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Vietovė, kurioje dabar dunkso Vilnius, iš Islandijos ke­ liautojų pasakojimų žinoma jau XII amžiuje; XIII amžiui įpu­ sėjus ten būta medinių namų gyvenvietės4.c-001
t-002 17 ## Puslapis 34 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Vilnele, ilgą laiką ji nebuvo jokio svarbaus Lietuvos regiono sostinė, mat kunigaikščiai, arba tos tautos vadai, rengdami puolimus vis gilyn į Rusią, užgrobtose šio krašto žemėse įkurdavo savo valdžios.c-002
t-003 Bet labai tikėtina, kad nuo seno, iki Gedimino, kai lietuviams dar stigo drąsos būti už­ kariautojais, toje vietoje, kur dabar stovi Vilnius, ant kalvų, supančių Vilnios srovę, būta medinės tvirtovės6.c-003
t-004 Man atrodo, kad jei Lietuvo­ je buvo keletas tokių šventų vieto­ vių, tai Vilnius būtinai turėjo būti viena iš jų, o jeigu buvo tik ta vie­ nintelė, tad tikriausiai po to smūgio Perkūno tikėjimo relikvijos ir Krivių Krivaitis su aukotojais iš Romainių buvo.c-004
t-005 Suteikdamas prieglobstį Lietuvoje apaštalavusiems pranciš­ konams ir dominikonams, prie Vilniaus pilies pastatydino jiems vienuolynus ir bažnyčias, o kad krašte plistų amatai, leido naujai įkurtame mieste apsigyventi gausiems atėjū­ nams iš Vokietijos ir.c-005
t-006 48 ## Puslapis 65 I KNYGA Strijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi­ čius'' Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy­ dami įvykį, kuris galėjo būti tam vada.c-006
t-007 Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas.c-007
t-008 Karaliaus pavedimu, kad neofitai įsi­ tvirtintų krikščionių tikėjime, 1469 metais į Vilnių buvo pa­ kviestas bernardinų ordinas, kuriam bažnyčiai ir vienuoly­ nui statytis atiduotas platus slėnis su keletu namų ir pieva, 31 Šis Jachna jau 1435 metais buvo.c-008

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Vietovė, kurioje dabar dunkso Vilnius, iš Islandijos ke­ liautojų pasakojimų žinoma jau XII amžiuje; XIII amžiui įpu­ sėjus ten būta medinių namų gyvenvietės4.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vietovė, kurioje dabar dunkso Vilnius, iš Islandijos ke­ liautojų pasakojimų žinoma jau XII amžiuje; XIII amžiui įpu­ sėjus ten būta medinių namų gyvenvietės4. Nors ir patogio­ je padėtyje, ir išsistačiusi gražioje vietoje, dviejų upių santakoje: Vilijos, arba Neries5, ir Vilnios, vėliau pavadintos surašytos klausantis jų skaldų, bei šiaurės kronikos byloja ne apie vie­ ną tokį žygį.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: 17 Puslapis 34 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Vilnele, ilgą laiką ji nebuvo jokio svarbaus Lietuvos regiono sostinė, mat kunigaikščiai, arba tos tautos vadai, rengdami puolimus vis gilyn į Rusią, užgrobtose šio krašto žemėse įkurdavo savo valdžios.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

17

Puslapis 34

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Vilnele, ilgą laiką ji nebuvo jokio svarbaus Lietuvos regiono sostinė, mat kunigaikščiai, arba tos tautos vadai, rengdami puolimus vis gilyn į Rusią, užgrobtose šio krašto žemėse įkurdavo savo valdžios buveines. Bet labai tikėtina, kad nuo seno, iki Gedimino, kai lietuviams dar stigo drąsos būti už­ kariautojais, toje vietoje, kur dabar stovi Vilnius, ant kalvų, supančių Vilnios srovę, būta medinės tvirtovės6. Čia buvo pirmykštė gyvenvietė, kurios vardas paskui buvo duotas ten išaugusiam miestui, pagaliau nuo tos tvirtovės prie Vilnios palei krantą pažemiais tęsėsi trobelės iki pat Vilijos.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Bet labai tikėtina, kad nuo seno, iki Gedimino, kai lietuviams dar stigo drąsos būti už­ kariautojais, toje vietoje, kur dabar stovi Vilnius, ant kalvų, supančių Vilnios srovę, būta medinės tvirtovės6.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Bet labai tikėtina, kad nuo seno, iki Gedimino, kai lietuviams dar stigo drąsos būti už­ kariautojais, toje vietoje, kur dabar stovi Vilnius, ant kalvų, supančių Vilnios srovę, būta medinės tvirtovės6. Čia buvo pirmykštė gyvenvietė, kurios vardas paskui buvo duotas ten išaugusiam miestui, pagaliau nuo tos tvirtovės prie Vilnios palei krantą pažemiais tęsėsi trobelės iki pat Vilijos. Ties ta puikiąja upe, laikantis senų tradicijų, kronikininkų perduo­ tų, slėnyje, kur nuo senovės augo ąžuolai, kur dabar stovi katedra, iki krikščioniškojo tikėjimo įvedimo ir visą epochą gal iki Gedimino, degė amžinoji ugnis, vadinta Gabija, - die­ vaičio Perkūno garbei.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Man atrodo, kad jei Lietuvo­ je buvo keletas tokių šventų vieto­ vių, tai Vilnius būtinai turėjo būti viena iš jų, o jeigu buvo tik ta vie­ nintelė, tad tikriausiai po to smūgio Perkūno tikėjimo relikvijos ir Krivių Krivaitis su aukotojais iš Romainių buvo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Man atrodo, kad jei Lietuvo­ je buvo keletas tokių šventų vieto­ vių, tai Vilnius būtinai turėjo būti viena iš jų, o jeigu buvo tik ta vie­ nintelė, tad tikriausiai po to smūgio Perkūno tikėjimo relikvijos ir Krivių Krivaitis su aukotojais iš Romainių buvo perkelti į Vilnių, taigi Vilnius XIII amžiaus gale jau galėjo būti tan­ kiai gvvenama ir svarbi gyvenvietė.

  • • - 19

Puslapis 36

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS užėmęs įvairias Rusios kunigaikščių tėvonijas Voluinėje ir savo užkariavimais nusigavęs net už Kijevo, įsakė pastatyti mūrinę pilį ant kalno, tuo tikslu žmonių rankomis paaukš­ tinto, Vilnelės bei Vilijos9 upių santakoje, ir į ten iš Trakų perkėlė savo buveinę. Jis, pirmasis iš visų Lietuvos kuni­ gaikščių, keisdamas savo pirmtakų politiką, užmezgė ry­ šius su krikščioniškąja Europa, būtent Lenkija ir Rusia10.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Suteikdamas prieglobstį Lietuvoje apaštalavusiems pranciš­ konams ir dominikonams, prie Vilniaus pilies pastatydino jiems vienuolynus ir bažnyčias, o kad krašte plistų amatai, leido naujai įkurtame mieste apsigyventi gausiems atėjū­ nams iš Vokietijos ir.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Suteikdamas prieglobstį Lietuvoje apaštalavusiems pranciš­ konams ir dominikonams, prie Vilniaus pilies pastatydino jiems vienuolynus ir bažnyčias, o kad krašte plistų amatai, leido naujai įkurtame mieste apsigyventi gausiems atėjū­ nams iš Vokietijos ir Lenkijos 9 Manome, kad Pilies kalnas senų se­ novėje buvo gerokai mažesnė kalva, užbaigianti virtinę kalnų, juosiančių Vilnelės vorupę, kuri seniau toje mi­ nėtosios kalvos pusėje įtekėjo į Vili­ ją. Gediminas, statydindamas pilį karo belaisvių iš Rusios rankomis, iškasęs Vilnelei kitą vagą, kurią da­ bar matome, ten išraustomis žemė­ mis paaukštino paskuoją pilies kal­ vą ir gal ją iš karto visai vandeniu užtvindė, juk anuomet visas lietuvių pilis buvo stengiamasi apsupti van­ deniu. Iki šiol Palenkėję tarp vieti­ nių žmonių sklinda padavimas, esą senovės laikais iš ten eidavę į Vilnių kalnų kasti.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: 48 Puslapis 65 I KNYGA Strijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi­ čius” Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy­ dami įvykį, kuris galėjo būti tam vada.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

48

Puslapis 65

I KNYGA Strijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi­ čius’ Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy­ dami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, po Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi­ dangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių nuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi­ nas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia­ kurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, medžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi­ nės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar Vilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal­ nu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver­ tingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto laikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir svetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie­ ną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir kunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos imperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-007

Santrauka: Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Taigi ta vietovė, žinia, jei ji buvo parinkta to­ kiai reikšmingai paskirčiai, jau anksčiau turėjo būti užstaty­ ta ir gyvenama. Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas keliasdešimt metų vė­ liau ant kalno statydinęs mūro tvirtovę, iškilusią jo viršūnė­ je, nieko daugiau nedarę, tik artinę Vilijos link ir plėtę seno­ vinę Vilniaus gyvenvietę, palei Vilnios, arba Vilnelės, krantus nusidriekusią ir medinės pilies saugomą. Pagaliau visas tas aplinkinis kraštas, kuriame yra Vilnius, kaip nuo Rusios sienų netoli esantis, jau labai seniai turėjo būti apgy­ vendintas, ką liudija tokios tankiai gyvenamos vietovės ir pilys, pirmiausia medinės, o jau XIV amžiuje perstatytos į mūrines, kaip antai: Kernavė, Senieji ir Naujieji Trakai1 .

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-008

Santrauka: Karaliaus pavedimu, kad neofitai įsi­ tvirtintų krikščionių tikėjime, 1469 metais į Vilnių buvo pa­ kviestas bernardinų ordinas, kuriam bažnyčiai ir vienuoly­ nui statytis atiduotas platus slėnis su keletu namų ir pieva, 31 Šis Jachna jau 1435 metais buvo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Karaliaus pavedimu, kad neofitai įsi­ tvirtintų krikščionių tikėjime, 1469 metais į Vilnių buvo pa­ kviestas bernardinų ordinas, kuriam bažnyčiai ir vienuoly­ nui statytis atiduotas platus slėnis su keletu namų ir pieva, 31 Šis Jachna jau 1435 metais buvo vai­ tas ir 1492 metais dar ėjo tas parei­ gas. Jo brolis Mikalojus Laurinavi­ čius ilgai buvo burmistras, o Jachnos sūnus viename 1491 metų doku­ mente yra vadinamas: Magister Ber­ nardus, Domini Jachno filius [Magist­ ras Bernardas, pono Jachnos sūnus]. 32 Šį įsakymą, išleistą Lietuvos muiti­ ninkams Černigove, kaip nežinomą Dubinskiui, įdedame Priede iš mies­ to aktų. 33 Peremire Korola Kazimira z Opskowem u Wilni meseca dekabra trydcataho dnia, 1440 Indykt 4 [Karaliaus Kazi­ miero sutartis su Pskovu Vilniuje, 1440 metų gruodžio mėnesio 30 die­ ną, 4 indiktas]; iš D o g e l i o, MSS. Bibi. Uniw. Wil. Dar žr. Coópanue rocygapcmBeHHbixb rpcLM M om b. 34 Metryki Lit., 6, 900 m. nuo pasaulio sutvėrimo. Be kitų, žr. f oi. 115. Pot- werżenie Wojewodie Wilenskomu Olechnu Sudimontowiczu, na plac Zamkowy w Wilni wiecznostiju [Pa­ tvirtinimas Vilniaus vaivadai Olech- nai Sudimantaičiui sklypo Pilies teritorijoje Vilniuje amžinam naudo­ jimui]. 225

Puslapis 242

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS nusidriekęs palei Vilnios upę prie Karališkojo malūno.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai