Vilnia

PDF 67

Taigi ta vietovė, žinia, jei ji buvo parinkta to­ kiai reikšmingai paskirčiai, jau anksčiau turėjo būti užstaty­ ta ir gyvenama. Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas keliasdešimt metų vė­ liau ant kalno statydinęs mūro tvirtovę, iškilusią jo viršūnė­ je, nieko daugiau nedarę, tik artinę Vilijos link ir plėtę seno­ vinę Vilniaus gyvenvietę, palei Vilnios, arba Vilnelės, krantus nusidriekusią ir medinės pilies saugomą. Pagaliau visas tas aplinkinis kraštas, kuriame yra Vilnius, kaip nuo Rusios sienų netoli esantis, jau labai seniai turėjo būti apgy­ vendintas, ką liudija tokios tankiai gyvenamos vietovės ir pilys, pirmiausia medinės, o jau XIV amžiuje perstatytos į mūrines, kaip antai: Kernavė, Senieji ir Naujieji Trakai1 .

PDF 241-242

Karaliaus pavedimu, kad neofitai įsi­ tvirtintų krikščionių tikėjime, 1469 metais į Vilnių buvo pa­ kviestas bernardinų ordinas, kuriam bažnyčiai ir vienuoly­ nui statytis atiduotas platus slėnis su keletu namų ir pieva, 31 Šis Jachna jau 1435 metais buvo vai­ tas ir 1492 metais dar ėjo tas parei­ gas. Jo brolis Mikalojus Laurinavi­ čius ilgai buvo burmistras, o Jachnos sūnus viename 1491 metų doku­ mente yra vadinamas: Magister Ber­ nardus, Domini Jachno filius [Magist­ ras Bernardas, pono Jachnos sūnus]. 32 Šį įsakymą, išleistą Lietuvos muiti­ ninkams Černigove, kaip nežinomą Dubinskiui, įdedame Priede iš mies­ to aktų. 33 Peremire Korola Kazimira z Opskowem u Wilni meseca dekabra trydcataho dnia, 1440 Indykt 4 [Karaliaus Kazi­ miero sutartis su Pskovu Vilniuje, 1440 metų gruodžio mėnesio 30 die­ ną, 4 indiktas]; iš D o g e l i o, MSS. Bibi. Uniw. Wil. Dar žr. Coópanue rocygapcmBeHHbixb rpcLM M om b. 34 Metryki Lit., 6, 900 m. nuo pasaulio sutvėrimo. Be kitų, žr. f oi. 115. Pot- werżenie Wojewodie Wilenskomu Olechnu Sudimontowiczu, na plac Zamkowy w Wilni wiecznostiju [Pa­ tvirtinimas Vilniaus vaivadai Olech- nai Sudimantaičiui sklypo Pilies teritorijoje Vilniuje amžinam naudo­ jimui]. 225 ## Puslapis 242 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS nusidriekęs palei Vilnios upę prie Karališkojo malūno.

PDF 64-65

48\n\n## Puslapis 65\n\nI KNYGA\nStrijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi­\nčius' Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy­\ndami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, \npo Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi­\ndangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių \nnuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi­\nnas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia­\nkurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, \nmedžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi­\nnės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar \nVilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal­\nnu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver­\ntingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto \nlaikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir \nsvetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie­\nną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir \nkunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos \nimperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t.

PDF 32

Vietovė, kurioje dabar dunkso Vilnius, iš Islandijos ke­\nliautojų pasakojimų žinoma jau XII amžiuje; XIII amžiui įpu­\nsėjus ten būta medinių namų gyvenvietės4. Nors ir patogio­\nje padėtyje, ir išsistačiusi gražioje vietoje, dviejų upių \nsantakoje: Vilijos, arba Neries5, ir Vilnios, vėliau pavadintos\nsurašytos klausantis jų skaldų, bei \nšiaurės kronikos byloja ne apie vie­\nną tokį žygį.

PDF 33-34

17 ## Puslapis 34 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Vilnele, ilgą laiką ji nebuvo jokio svarbaus Lietuvos regiono sostinė, mat kunigaikščiai, arba tos tautos vadai, rengdami puolimus vis gilyn į Rusią, užgrobtose šio krašto žemėse įkurdavo savo valdžios buveines. Bet labai tikėtina, kad nuo seno, iki Gedimino, kai lietuviams dar stigo drąsos būti už­ kariautojais, toje vietoje, kur dabar stovi Vilnius, ant kalvų, supančių Vilnios srovę, būta medinės tvirtovės6. Čia buvo pirmykštė gyvenvietė, kurios vardas paskui buvo duotas ten išaugusiam miestui, pagaliau nuo tos tvirtovės prie Vilnios palei krantą pažemiais tęsėsi trobelės iki pat Vilijos.

PDF 34

Bet labai tikėtina, kad nuo seno, iki Gedimino, kai lietuviams dar stigo drąsos būti už­ kariautojais, toje vietoje, kur dabar stovi Vilnius, ant kalvų, supančių Vilnios srovę, būta medinės tvirtovės6. Čia buvo pirmykštė gyvenvietė, kurios vardas paskui buvo duotas ten išaugusiam miestui, pagaliau nuo tos tvirtovės prie Vilnios palei krantą pažemiais tęsėsi trobelės iki pat Vilijos. Ties ta puikiąja upe, laikantis senų tradicijų, kronikininkų perduo­ tų, slėnyje, kur nuo senovės augo ąžuolai, kur dabar stovi katedra, iki krikščioniškojo tikėjimo įvedimo ir visą epochą gal iki Gedimino, degė amžinoji ugnis, vadinta Gabija, - die­ vaičio Perkūno garbei.

PDF 36

Suteikdamas prieglobstį Lietuvoje apaštalavusiems pranciš­ konams ir dominikonams, prie Vilniaus pilies pastatydino jiems vienuolynus ir bažnyčias, o kad krašte plistų amatai, leido naujai įkurtame mieste apsigyventi gausiems atėjū­ nams iš Vokietijos ir Lenkijos 9 Manome, kad Pilies kalnas senų se­ novėje buvo gerokai mažesnė kalva, užbaigianti virtinę kalnų, juosiančių Vilnelės vorupę, kuri seniau toje mi­ nėtosios kalvos pusėje įtekėjo į Vili­ ją. Gediminas, statydindamas pilį karo belaisvių iš Rusios rankomis, iškasęs Vilnelei kitą vagą, kurią da­ bar matome, ten išraustomis žemė­ mis paaukštino paskuoją pilies kal­ vą ir gal ją iš karto visai vandeniu užtvindė, juk anuomet visas lietuvių pilis buvo stengiamasi apsupti van­ deniu. Iki šiol Palenkėję tarp vieti­ nių žmonių sklinda padavimas, esą senovės laikais iš ten eidavę į Vilnių kalnų kasti.

PDF 152

Iš to žodžio paimtas pa­\nvadinimas turėtų būti taikomas Vilniai, arba Vilnelei, prie Vil­\nniaus arsenalo įtekančiai į Viliją. Tą patvirtina vietos pastebė­\njimai ir prie tos upės esančios vietovės. Tai ji davė vardą Vil­\nniui; nuo to ir didžioji upė, laikui bėgant, buvo praminta Vili­\nja, kurią seniau vadino Nerimi.

PDF 151

Darant to­ pografinę apžvalgą, nesunku pastebėti, kad tų upių vandens lygis kadaise buvo daug aukštesnis ir, atrodo, tolydžio žemėja. Šiuo atveju to nelaimingo priešo - Vylingosios (Zdradliwa) vardo veikiau buvo nusipelniusi Vilnia, kadaise tikusi laivy­ bai, tokia srauni, vingiuota, akmenuotu dugnu, palyginti su Vilija, tekančia didinga vaga, dar visur gilia ir visur saugia lai­ vybai. Krovininiai laivai, plaukiojantys Vilija nuo lietuviško Strungas - bukas vadinami strungais, yra tikri upinių laivų gi­ minės milžinai; jiems trūksta tik stiebų ir kylio, kad galėtų bū­ ti palyginti su jūrų laivais.

PDF 373

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino kapas yra\nprie Vilniaus, dešiniajame Vilnios krante, į kairę nuo kelio,\n1 Principum viromm tumulis injiciunt omnes humum urtatim, et\navide cupientes tumulos, quam maximos efficere (Herodotas). Luka-\nnas apie juos sako: Regum cineres extmcto monte quiescunt (Karalių\npelenai ilsisi supiltame kalne).\n2 Straipsnį apie tai paskelbiau viename buvusio Tygodnik Wilenski\nnumeryje**.\n372\n\n## Puslapis 372\n\nvedančio iš Užupio į Antakalnį.

PDF 225

Kol jis pats gyveno\nVilniuje, krikščionių tikėjimo skelbėjai buvo saugūs,\ntačiau, jam išvykus (kartą iškeliavo į Tikociną Palen­\nkėję, arba Poleksijoje), minia, kažin kieno sukursty­\nta, žiauriai su jais susidorojo. Vienas būrelis iš sep­\ntynių vienuolių buvo prievarta išvilktas iš namų į aikš­\ntę, kur jie, miniai piktažodžiaujant, buvo nukirsdinti,\ntuo būdu pašventindami savo krauju lietuvių žemes\nKristaus mokslo sėjai; kitas būrelis, taip pat iš septy­\nnių vienuolių, buvo nutemptas į kalną, kurį žmonės\nvadina Plikuoju, čia juos prie kryžių pririšo ir nuo\nstataus kalno šlaito nustūmė į papėdėje tekančią Vil­\nnią. Šventus nužudytųjų kūnus Goštautas įsakė surasti\nir palaidoti toje pačioje aikštėje, kur jie skelbė Kris­\ntaus žodį.

PDF 35-36

Man atrodo, kad jei Lietuvo­ je buvo keletas tokių šventų vieto­ vių, tai Vilnius būtinai turėjo būti viena iš jų, o jeigu buvo tik ta vie­ nintelė, tad tikriausiai po to smūgio Perkūno tikėjimo relikvijos ir Krivių Krivaitis su aukotojais iš Romainių buvo perkelti į Vilnių, taigi Vilnius XIII amžiaus gale jau galėjo būti tan­ kiai gvvenama ir svarbi gyvenvietė. - • - 19 ## Puslapis 36 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS užėmęs įvairias Rusios kunigaikščių tėvonijas Voluinėje ir savo užkariavimais nusigavęs net už Kijevo, įsakė pastatyti mūrinę pilį ant kalno, tuo tikslu žmonių rankomis paaukš­ tinto, Vilnelės bei Vilijos9 upių santakoje, ir į ten iš Trakų perkėlė savo buveinę. Jis, pirmasis iš visų Lietuvos kuni­ gaikščių, keisdamas savo pirmtakų politiką, užmezgė ry­ šius su krikščioniškąja Europa, būtent Lenkija ir Rusia10.

PDF 251

Antroji mažesnė, kuri Vilniuje įteka į Neri, lotyniškose privilegijose vadinama Velna arba Wilna. Panašių vietovardžių yra labai daug, jie iš­ sibarstę po visą vilkų kraštą: kaimas Velatyčiai, Weta- tycze, arba Viliatyčiai, Wiliatycze, esantis kairiajame Ber- žūnos krante, Borisovo apskrity; miestas Vileika, kadaise Vilkmergės krašto sostinė — ta dalis turėjo vadintis Wil- komina, Wilkostam1. Antroji vilkų krašto dalis turėjo būti Vilniaus sritis arba kunigaikštystė: Wilno, Wilna, Wilda.