Švitrigaila paėmė į savo valdžią Černigovo sritį.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 184
Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti\nį Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko,\nNaugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zig-\nmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietu-\nvos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 184
Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti\nį Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko,\nNaugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zig-\nmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietu-\nvos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.
Valdymo pabaigoje kelios atskiros kunigaikštystės dar buvo likusios Černigovo krašte ir Maskvos pasienyje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 201
Tuo būdu į jo valdymo pabaigą atskiros kunigaikštystės liko\ntik Kopiliuje, Slucke, Pinske, keletas jų liko Černigovo krašte\nir Maskvos pasieny. Tačiau jose esančias pilis valdė didžiojo\nkunigaikščio vietininkai, todėl jos nebegalėjo būti pavojingos\nvalstybės vieningumui.
Černigovo stačiatikių vyskupas dalyvavo susirinkime, kuris paskyrė Cemblaką Kijevo metropolitu.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 134
Susirinkusieji stačiatikių\nvyskupai: Polocko, Smolensko, Lucko, Černigovo, Vladimiro,\nCholmo ir Turovo išleido aplinkraštį, pažymėdami, kad nuo\nKonstantinopolio patriarcho nesiskiria, tik gina nuo Rusijos me\ntropolitų savo teises. Taip Vytautas vėl atgaivino Kijeve at\nskirą Lietuvai stačiatikių metropoliją.
1411 m. pavasarį Vytautas keliavo pro Černigovą iki Kijevo, o vietos kunigaikščiai jam reiškė paklusnumą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 147
Vykstant Vytautui pro Polocką,\nVitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo,\njam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo pa\nklusnumą.
Kazimieras atskiru įsakymu suteikė Vilniaus miestiečiams laisvę prekiauti su Černigovu be muito.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 240-241
miesto teisių D n b i n s k i o rinkinv-\n224\n\n## Puslapis 241\n\nIII KNYGA\ntoritetą, maždaug tuo laiku pagarsėjo vienas jų, vardu Jach\nna Laurinavičius, pasižymėjęs išmintimi, turtais ir įtakingu- \nmu, o ir paties karaliaus didžiai gerbiamas31. Dar būdamas \ndidžiuoju kunigaikščiu, Kazimieras tais pačiais metais atlei\ndo Vilniaus miestiečius nuo muito mokesčio visoje Lietuvo\nje, o atskiru įsakymu jiems suteikė šią laisvę prekiaujant su \nČernigovu32. Tapęs karaliumi, jis tą pačią privilegiją pritaikė \nvisiems Vilniaus gyventojams, prekiaujantiems su Lenkija.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 240-241
miesto teisių D n b i n s k i o rinkinv-\n224\n\n## Puslapis 241\n\nIII KNYGA\ntoritetą, maždaug tuo laiku pagarsėjo vienas jų, vardu Jach\nna Laurinavičius, pasižymėjęs išmintimi, turtais ir įtakingu- \nmu, o ir paties karaliaus didžiai gerbiamas31. Dar būdamas \ndidžiuoju kunigaikščiu, Kazimieras tais pačiais metais atlei\ndo Vilniaus miestiečius nuo muito mokesčio visoje Lietuvo\nje, o atskiru įsakymu jiems suteikė šią laisvę prekiaujant su \nČernigovu32. Tapęs karaliumi, jis tą pačią privilegiją pritaikė \nvisiems Vilniaus gyventojams, prekiaujantiems su Lenkija.
Jo valdymo pabaigoje atskiros kunigaikštystės dar liko Černigovo krašte ir Maskvos pasienyje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 201
Tuo būdu į jo valdymo pabaigą atskiros kunigaikštystės liko\ntik Kopiliuje, Slucke, Pinske, keletas jų liko Černigovo krašte\nir Maskvos pasieny. Tačiau jose esančias pilis valdė didžiojo\nkunigaikščio vietininkai, todėl jos nebegalėjo būti pavojingos\nvalstybės vieningumui.
Valdymo pabaigoje Černigovo krašte dar buvo likusios kelios atskiros kunigaikštystės.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 201
Tuo būdu į jo valdymo pabaigą atskiros kunigaikštystės liko\ntik Kopiliuje, Slucke, Pinske, keletas jų liko Černigovo krašte\nir Maskvos pasieny. Tačiau jose esančias pilis valdė didžiojo\nkunigaikščio vietininkai, todėl jos nebegalėjo būti pavojingos\nvalstybės vieningumui.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 201
Tuo būdu į jo valdymo pabaigą atskiros kunigaikštystės liko\ntik Kopiliuje, Slucke, Pinske, keletas jų liko Černigovo krašte\nir Maskvos pasieny. Tačiau jose esančias pilis valdė didžiojo\nkunigaikščio vietininkai, todėl jos nebegalėjo būti pavojingos\nvalstybės vieningumui.
Vytautui vykstant pro Černigovą iki Kijevo, tų kraštų kunigaikščiai jam reiškė paklusnumą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 147
Vykstant Vytautui pro Polocką,\nVitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo,\njam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo pa\nklusnumą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 147
Vykstant Vytautui pro Polocką,\nVitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo,\njam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo pa\nklusnumą.
Černigove susidarė atskira kunigaikštija.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 53
Iš jos miestų, kaip antai:\nSmolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros ku-\nnigaikštijos.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 53
Iš jos miestų, kaip antai:\nSmolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros ku-\nnigaikštijos.
Kazimieras atskiru įsakymu suteikė Vilniaus miestiečiams muito laisvę prekiaujant su Černigovu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 240-241
miesto teisių D n b i n s k i o rinkinv-\n224\n\n## Puslapis 241\n\nIII KNYGA\ntoritetą, maždaug tuo laiku pagarsėjo vienas jų, vardu Jach\nna Laurinavičius, pasižymėjęs išmintimi, turtais ir įtakingu- \nmu, o ir paties karaliaus didžiai gerbiamas31. Dar būdamas \ndidžiuoju kunigaikščiu, Kazimieras tais pačiais metais atlei\ndo Vilniaus miestiečius nuo muito mokesčio visoje Lietuvo\nje, o atskiru įsakymu jiems suteikė šią laisvę prekiaujant su \nČernigovu32. Tapęs karaliumi, jis tą pačią privilegiją pritaikė \nvisiems Vilniaus gyventojams, prekiaujantiems su Lenkija.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 240-241
miesto teisių D n b i n s k i o rinkinv-\n224\n\n## Puslapis 241\n\nIII KNYGA\ntoritetą, maždaug tuo laiku pagarsėjo vienas jų, vardu Jach\nna Laurinavičius, pasižymėjęs išmintimi, turtais ir įtakingu- \nmu, o ir paties karaliaus didžiai gerbiamas31. Dar būdamas \ndidžiuoju kunigaikščiu, Kazimieras tais pačiais metais atlei\ndo Vilniaus miestiečius nuo muito mokesčio visoje Lietuvo\nje, o atskiru įsakymu jiems suteikė šią laisvę prekiaujant su \nČernigovu32. Tapęs karaliumi, jis tą pačią privilegiją pritaikė \nvisiems Vilniaus gyventojams, prekiaujantiems su Lenkija.
Po nepavykusio sąmokslo Švitrigaila perėmė Černigovo ir kelias kitas sritis.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 184
Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti\nį Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko,\nNaugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zig-\nmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietu-\nvos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.
Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zigmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietuvos.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 184
Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti\nį Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko,\nNaugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zig-\nmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietu-\nvos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.
Maskvai buvo paliktas Černigovas, Naugardas Sieverskas, Starodubas ir Okos paupiai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 209
Tačiau amžinosios taikos jam nepasisekė padaryti; buvo pasirašytos tik 6 metų paliaubos. Maskvai buvo paliktas Černigovas, Naugardas Sieverskas, Sta- rodubas ir Okos paupiai. Taigi Maskvos sienos jau siekė Dniep- rą.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 209
Tačiau amžinosios taikos jam nepasisekė padaryti; buvo pasirašytos tik 6 metų paliaubos. Maskvai buvo paliktas Černigovas, Naugardas Sieverskas, Sta- rodubas ir Okos paupiai. Taigi Maskvos sienos jau siekė Dniep- rą.
Kai kurie Lietuvos miestai buvo valdomi Černigovo kunigaikščių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 60
Lietuva tuo laiku duoklę\nmokėjo Polocko kunigaikščiams, o\nvaldoma savo etmonų, o Lietuvos\nmiestai jau buvo valdomi Kijevo ku\nnigaikščių: vieni - Černigovo, kiti -\nSmolensko, kiti - Polocko. Ir Vilnia\n[Vilnius] buvo priverstas duoti\nduoklę Ugrų karaliui (tikriausiai Ha\nličo) už saugojimą nuo didžiojo ku\nnigaikščio Mstislavo Rogvoldovi-\nčiaus.
Černigovo vyskupas dalyvavo stačiatikių vyskupų susirinkime, kuris išleido aplinkraštį dėl teisių gynimo nuo Rusijos metropolitų.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 134
Susirinkusieji stačiatikių\nvyskupai: Polocko, Smolensko, Lucko, Černigovo, Vladimiro,\nCholmo ir Turovo išleido aplinkraštį, pažymėdami, kad nuo\nKonstantinopolio patriarcho nesiskiria, tik gina nuo Rusijos me\ntropolitų savo teises. Taip Vytautas vėl atgaivino Kijeve at\nskirą Lietuvai stačiatikių metropoliją.
Apie 1255 m. Mindaugas vėl atgavo valdžią Polocke, užėmė naujų žemių prie Dniepro — Černigovo ir Briansko kunigaikštijose.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 188
) iš 33 lietuvių karo žygių į kaimynus tik 5 tėra buvę\nį ordino valdas, 8 — į Lenkiją ir 20 — į rusų žemes140 141. Apie\n1255 m. Mindaugas vėl atgavo valdžią Polocke, užėmė naujų žemių\nprie Dniepro — Černigovo ir Briansko kunigaikštijose.
Ateinančius metus tas patsai karvedys, nukariavęs severionis, rodomičionis, gudų tautos dalis, būk taip pat užėmęs pilis Černigovo ir Vitebsko nuo chazarų, kuriuos iš visos Baltosios žemės, arba Baltųjų Gudų, išujęs.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 53
Pailsinęs pas kui savo kareivius, traukęs į paupius Pripetės užim ti juodgirėnų (Drewier) giminę lietuvių tautos, kurie vienok, gailėdamies savo liuosybės, rengęsi gintis, bet Olegas juos pergalėjęs ir liepęs duoklę jam* šilti, tai yra juodos kiaunės kailį nuo dūmo duoti. Ateinančius metus tas patsai karvedys, nukariavęs severionis, rodomičionis, gudų tautos dalis, būk taip pat užėmęs pilis Černigovo ir Vitebsko nuo chazarų, kuriuos iš visos Baltosios žemės, arba Baltųjų Gudų, išujęs. Paskui sukęsis į pietus kariauti ir tenai Pa dalijąs ir Volyniją, Galiciją, arba Rausvuosius Gu dus, ir Juoduosius pajūrius, beje, senovės tyragetų, užkariavęs.
Dalis Lietuvos miestų buvo valdoma Černigovo kunigaikščių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 60
Lietuva tuo laiku duoklę\nmokėjo Polocko kunigaikščiams, o\nvaldoma savo etmonų, o Lietuvos\nmiestai jau buvo valdomi Kijevo ku\nnigaikščių: vieni - Černigovo, kiti -\nSmolensko, kiti - Polocko. Ir Vilnia\n[Vilnius] buvo priverstas duoti\nduoklę Ugrų karaliui (tikriausiai Ha\nličo) už saugojimą nuo didžiojo ku\nnigaikščio Mstislavo Rogvoldovi-\nčiaus.
Lietuvos metraštyje pasakojama, kad didysis kunigaikštis Skirmantas, nugalėjęs totorių chaną, nužygiavo į Rusų žemę ir paėmė Černigovą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
50 ## Puslapis 48 Didysis kunigaikštis Skirmantas, surinkęs visas sa vo kariaunas, pasitiko juos Kaidanove l0 , prie savo sie nos. Nugalėjo tą chaną, ir sumušė visą jo totoriškąją galybę, ir nukovė patį chaną ", Su didžios pergalės šlove nužygiavo Rusų žemėn ir paėmė Mozyriaus Černigovo, Starodubo l3 , Karačevo M miestus, ir, laimė jęs pergalę, be nuostolių pargrįžo atgalios. Turėjo didysis kunigaikštis Skirmantas tris sūnus: vieną Treniotą IS , antrą Liubartą l6 , trečią Pisimantą l7 .
A. Šapoka (red.) „Lietuvos istorijoje“ nurodo, kad sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo bei Kijevo sritis, o Zigmantas buvo paskelbtas didžiuoju kunigaikščiu.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 184
Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti\nį Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko,\nNaugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zig-\nmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietu-\nvos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.
Leidinyje „A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija“ rašoma, kad sąmokslui ne visai pasisekus Švitrigaila paspruko į Polocką ir paėmė į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo bei Kijevo sritis.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 184
Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti\nį Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko,\nNaugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zig-\nmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietu-\nvos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.
Riuriko sąjungininkai kunigaikščiai Olegovičiai kariavo su lietuviais, puldinėjusiais jų Černigovo valdas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 73
Maždaug tuo \nlaiku Riuriko sąjungininkai kunigaikščiai Olegovičiai ka\nriavo su lietuviais, puldinėjusiais jų Černigovo valdas.