Vieta

Krokuva

84 teiginiai65 įrašai45 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Krokuva (lenk. Kraków, vok. Krakau, lot. Cracovia) – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, Vyslos aukštupyje, Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras. Krokuva yra antras pagal dydį Lenkijos miestas po Varšuvos. Nuo 1038 m. iki 1596 m. Krokuva buvo Lenkijos (ir Abiejų Tautų Respublikos) sostine, nuo 1815 m. iki 1846 m. buvo Laisvosios Krokuvos sostinė, o nuo 1846 m. iki 1918 m. Krokuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostine.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Krokuva – istorinis miestas, išryškėjantis kaip svarbi Lietuvos ir Lenkijos politinių ryšių vieta. 1257 m. ji iš Boleslovo Droviajo gavo pirmąją municipalinę tvarką ir teutonų teises, o vėliau garsėjo privilegijomis bei sutvirtintomis mūro sienomis. 1384 m. spalio 15 d. Krokuvoje Liudviko Anjou duktė Jadvyga buvo vainikuota Lenkijos karaliumi, o 1385 m. čia susirinkęs Lenkijos didikų ir bajorų seimas nutarė kviesti Jogailą į sostą. Tų pačių metų sausį Skirgailos vadovaujama delegacija Krokuvoje ir Budoje galutinai sutarė dėl vėliau Krėvos akte pažadėtų dalykų. Krokuva taip pat tapo vieta, kur 1525 m. būsimasis Prūsų kunigaikštis iškilmingai prisiekė karaliui Zigmantui.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

1847 m. istorinis Krokuvos ir Podgórzės apylinkių planas.

1847 · Žiūrėti galerijoje

Susitikę abudu pusbroliai tuo- jau susitarė: Vytautas sutiko garantuoti, kad po jo mirties Lie- tuva neatiteks niekam kitam, kaip tik Jogailos sūnui, o Jogaila davė savo sutikimą dėl karūnacijos. Dabar Jogailai dar rei- kėjo gauti savo ponų tarybos sutikimą. Tuo reikalu į Krokuvą buvo išsiųsti su Jogaila į Vilnių atvykę Lenkų ponai.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) · c-161195

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas	XIV a. Krokuvos gatvės buvo tiesios, nors siauros; jas formavo gotikiniai rūmai, apsupti aukštų sienų. Krokuva buvo apibūdinta kaip nuo seno turtinga.	Michał Baliński aprašymas apie XIV a. Lenkijos miestus. Michał Baliński, remdamasis Benjamino iš Tudelio teiginiu ir savo pasakojimu apie 1257 m. miestą.	Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas	Krokuvoje buvo gotikinių rūmų, aukštų sienų ir neįprastai didelių Gelumbės prekybos namų, statydintų Kazimiero Didžiojo. 1257 m. Krokuva turėjo pirmąją municipalinę tvarką, puošnius statinius ir gerai sutvirtintas mūro sienas. Krokuvos Vavelio katedra buvo vieta, kur Jogaila priėmė krikštą, susituokė su Jadvyga ir vainikavosi.	Michał Baliński aprašymas apie XIV a. Krokuvą. Michał Baliński aprašė 1257 m. Krokuvos raidą; teutonų teises jis siejo su Boleslovu Droviuoju, o privilegijas ir sienas – su Lešeku Juoduoju. Alfredo Bumblausko aprašymas, nenurodant įvykio datos šiame teiginyje.	Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) 01-bumblauskas-ldk-ir-jos-tradicija
PaskirtisŠaltinių nesutarimas	Krokuva buvo prekybos centras, netoli Lietuvos esantis tarp kitų pirklių lankomų centrų. 1160 m. į Aleksandrijos uostą užsukdavo Krokuvos pirklių laivai. Krokuvoje nuo seno buvo naudojama vokiška Magdeburgo teisė.	Vytauto laikų Lietuvos aplinką aprašantis šaltinis. Benjaminas iš Tudelio taip teigė; jo teiginį cituoja Michał Baliński. Žygimanto privilegijoje ši teisė apibūdinta kaip Krokuvos naudojama nuo seno; tai cituoja Michał Baliński.	Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-018aukstas

1385 m. pabaigoje Jogaila paliko senąją sostinę ir su lietuvių kunigaikščių bei didikų svita išvyko į Krokuvą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau tai buvo jau paskutinis smūgis, krikščioniškojo Ordino riterių kirstas pagoniškai Lietuvai. Juk kai per Jogailos apsukrų laviravimą žlugo visos kryžiuočių jam daromos kliūtys siekti Lenkijos sosto, 1385 metų pabaigoje Lietuvos valdovas paliko savo senąją sostinę ir gausios lietuvių kunigaikščių ir didikų svitos lydimas išvyko į Krokuvą. Miesto, kurio istorijos įvykius keliame iš užmaršties, likimas glaudžiai susijęs su viso krašto likimu.

t-019aukstas

Vasarą rusų ir prūsų kariuomenės perėmė iniciatyvą: birželį Prūsijos kariuomenė užėmė Krokuvą, o rugpjūtį Rusijos kariuomenė – Vilnių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vasarą rusų ir prūsų kariuomenės perėmė iniciatyvą: birželį Prūsijos kariuomenė užėmė Krokuvą, o rugpjūtį Rusijos kariuomenė – Vilnių. Lapkričio 5 dieną pasidavė Varšuva, kurią gynė ir pasitraukę Lietuvos sukilėliai.

t-025aukstas

Jogailai siekiant ponų tarybos sutikimo dėl Vytauto karūnacijos, į Krokuvą buvo išsiųsti su Jogaila į Vilnių atvykę Lenkijos ponai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Susitikę abudu pusbroliai tuojau susitarė: Vytautas sutiko garantuoti, kad po jo mirties Lietuva neatiteks niekam kitam, kaip tik Jogailos sūnui, o Jogaila davė savo sutikimą dėl karūnacijos. Dabar Jogailai dar reikėjo gauti savo ponų tarybos sutikimą. Tuo reikalu į Krokuvą buvo išsiųsti su Jogaila į Vilnių atvykę Lenkų ponai.

t-045aukstas

Po paskutinio pralaimėjimo Vytautas nuvyko į Krokuvą ir netrukus grįžo į Lietuvą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Matyt, susirūpinęs tokia galimybe, Vytautas tuojau po paskutinio savo pralaimėjimo nuvyko į Krokuvą ir, nežiūrint geriausių iš pažiūros santykių su karalium, greitai sugrįžo į Lietuvą^1 ). Šitas jo skubus sugrįžimas daug pasako: matyt, tikrai pajuto sau pavojų iš Jogailos pusės.

t-048aukstas

Po paskutinio savo pralaimėjimo Vytautas nuvyko į Krokuvą ir netrukus sugrįžo į Lietuvą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Matyt, susirūpinęs tokia galimybe, Vytautas tuojau po paskutinio savo pralaimėjimo nuvyko į Krokuvą ir, nežiūrint geriausių iš pažiūros santykių su karalium, greitai sugrįžo į Lietuvą^1 ). Šitas jo skubus sugrįžimas daug pasako: matyt, tikrai pajuto sau pavojų iš Jogailos pusės.

t-061aukstas

Lietuviai Lenkijoje puolė Sandomiro ir Krokuvos žemes.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Prie Cėsių (į šiaurę nuo Dauguvos) lietuviams pavyko sutriuškinti Livonijos riterius. Panašiu metu Lenkijoje lietuviai puolė Sandomiro ir Krokuvos žemes. Lietuvos pajėgos Rusioje plačiai vykdė kovinius veiksmus.

t-001vidutinis

Henrikas vainikavosi Krokuvoje, nepaisė savo pažadų ir atidėliojo vedybas su Ona.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Atvykęs ir vainikavęsis Krokuvoje, jis savo pažadų nepaisė, vedybas su Ona vis atidėliojo ir svajojo valdyti taip, kaip buvo valdoma Prancūzija, t.

Visi teiginiai ir įrodymai (84 teiginiai, 65 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo kelionės vieta:

Aleksandras Balinskis Bodzanta Borisas Borisas Karijotaitis Jadvyga Jogailienė Jadvyga Jogaila Jonas Olbrachtas Karigaila Motiejus iš Blonios Skirgaila Vytautas Lenkai Maskvos pasiuntiniai

turėjo valdovą:

Konradas

gyvenamoji vieta:

Petras Goštautas Petras Kustynia

buvo žygio kryptis:

Traidenis

buvo siuntimo vieta:

Vytautas

turėjo priklausinį:

Zigmanto Augusto antkapis

buvo puolamas:

Lietuviai

Aleksandras Balinskis keliavo į ←:

Aleksandras Balinskis

Jadvyga Jogailienė keliavo į ←:

Jadvyga Jogailienė

Jogaila keliavo į ←:

Jogaila

Vytautas keliavo į ←:

Vytautas

Lietuviai puolė ←:

Lietuviai

Maskvos pasiuntiniai keliavo į ←:

Maskvos pasiuntiniai

Puolė Krokuvą:

Lietuviai

Puslapio nuorodos:

Mykolas Glinskis Vytautas Jotvingiai Kryžiuočių ordinas Lenkijos didikų ir bajorų seimas Pranciškonų ordinas Baltijos jūra Kijevas Lietuva Liublinas Luckas Lvovas Podolė Trakai Vilniaus pilys Vilnius Šv. Onos bažnyčia Vilniuje

Šaltinių sąrašas

Šaltinis	Autorius / metai	Teiginiai	Citatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)	—	29	20
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)	—	16	12
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)	—	9	7
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)	—	7	4
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)	—	5	3
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.	—	3	3
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)	—	3	3
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)	—	2	3
Lietuvių tautos istorija, t. 5	—	2	2
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija	—	2	2
04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos	—	1	1
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995	—	1	1
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)	—	1	1
Lietuvių tautos istorija, t. 3	—	1	1
Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje	—	1	1
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4	—	1	1