Šv. Onos bažnyčia Vilniuje

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Taip pat savo lėšomis pilies teritori­\njoje karalius pradėjo statyti Šv. Onos bažnyčią, ten turėjo \nfunduoti dar ir kleboniją, o prie jos namus mansionieriams, \nnaują šventovę skirdamas palaidoti savo žmonoms - Elžbie­\ntai ir Barborai - ir sau, jeigu kartais numirtų Lietuvoje. Ta­\nčiau, karaliui esant gyvam, pastatų užbaigti nepavyko, ir \nvisų su šia bažnyčia susijusių savo sumanymų įgyvendini­\nmą Žygimantas Augustas testamentu rūpestingai pavedė se­\nserims36.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

O už tai jų dideny­\nbes įpareigojame, kad mylimo Dievo garbei ir šlovei fun- \nduotų ir aprūpintų Šv. Onos bažnyčios kleboniją ir didžio­\njoje Vilniaus pilyje su dviem mūsų mansionieriais ir, kaip \nreikiant, pagal savo nuomonę, priderančiomis pajamomis \nbei tinkama provizija, kuria šie galėtų išsilaikyti ir mylimo \nDievo tarnystei prie anos bažnyčios pasiliktų. Taip pat, kad \njiems prie tos pačios Šv. Onos bažnyčios įsakytų pastatyti \ntrylikai asmenų pagal jų kunigišką luomą [pritinkantį būs­\ntą].

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Šiai bažnyčiai visą bažnytinį auksą, \nsidabrą, koks tik yra ir bus rūmų iždo rinkinyje, taip pat ir tą, \nkuris prie mūsų visada būna mišioms ir kas tik yra pas Zales- \nkį Tikocine, atiduodame, kaip kielikus, patenas, kryželius, pa- \ncifikalus, liktorius, tribularijus, ampules, ampulėles, varpelius, \ntaip ir arnotus ir kitus bažnytinius apdarus, antepedijus, ši- \nžinkas, korporalus, absoliučiai visas puošmenas, drabužius ir \nindus, priklausančius Dievo tarnystei bažnyčioje, kad jie būtų \ntai minėtai Šv. Onos bažnyčiai Vilniuje išduoti, išskyrus auk­\nsinį kryžių, papuoštą safyru, su jame esančiu Šventojo Kry­\nžiaus medžiu, pakabintu ant grandinės, ir prašome bei pa­\nskiriame, kad šis kryžius su Šv. Kryžiaus medžiu būtų \npaliktas Krokuvos pilies koplyčioje, kur ilsisi jo didenybės \npono mūsų tėvo švento atminimo karaliaus kūnas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Patartume peri­\nodinių leidinių leidėjams rūpestin­\ngiau peržiūrėti jiems pateikiamus\nrašinius, susijusius su Lietuvos isto­\nrija, nes ji, deja, iki šiol mažiausiai \nžinoma. Apie mūsų prielaidas dėl \nŠv. Onos bažnyčios atsiradimo žr. \n268 p.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kad klebonija ir \nmansionieriai būtų aprūpinti gera ir garbinga fundacija, kad \nbūtų jiems pastatytas namas ir kad visa tai būtų įgyvendin­\nta, kaip aukščiau ir žemiau savo valią pareiškėme, turi būti \npadaryta, dėl to jų didenybes mūsų seseris arba tuos, kurie \nvaldys Respubliką, įpareigojame sąžine, garbe ir tikėjimu. \nO ypač jos didenybę karalaitę Oną, jeigu čia, mūsų valsty­\nbėse, pasiliktų, prašome, kad jos didenybė visu tuo su aukš­\nčiau paminėtais vykdytojais pati uoliai prisidėtų ir kad mū­\nsų valią įgyvendinti stengtųsi, ypač kad toji Šv. Onos bažnyčia \nbūtų užbaigta ir Dievo tarnai prie jos pakankamai apdova­\nnoti ir aprūpinti būtų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Be šių akivaizdžių ir reikšmingų Šv. Onos bažny­\nčios fundacijos įrodymų, tolesnių jos egzistavimo Vilniaus \npilyje pėdsakų vis dėlto nėra. O kadangi dabartinė to paties \nvardo bažnyčia, stovinti prie bernardinų bažnyčios, buvo \nužbaigta ir pašventinta po Žygimanto Augusto mirties, 1581 \nmetais, tad gal būtų galima manyti, jog Žemutinės pilies te­\nritorija tęsėsi iki bernardinų sienų, arba kad pirmutiniai Šv. \nOnos bažnyčios pamatai, šio karaliaus pilyje pastatyti, buvę\n35 36\nG w a g n i n i Kronika Sarmacyi Em- Žr. VIII priedą. \nropejskiej, vert.