Santrauka
Onos bažnyčią, ten turėjo funduoti dar ir kleboniją, o prie jos namus mansionieriams, naują šventovę skirdamas palaidoti savo žmonoms - Elžbie tai ir Barborai - ir sau, jeigu kartais numirtų Lietuvoje. Onos bažnyčios kleboniją ir didžio joje Vilniaus pilyje su dviem mūsų mansionieriais ir, kaip reikiant, pagal savo nuomonę, priderančiomis pajamomis bei tinkama provizija, kuria šie galėtų išsilaikyti ir mylimo Dievo tarnystei prie anos bažnyčios pasiliktų.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Onos bažnyčią, ten turėjo funduoti dar ir kleboniją, o prie jos namus mansionieriams, naują šventovę skirdamas palaidoti savo žmonoms - Elžbie tai ir Barborai - ir sau, jeigu kartais numirtų Lietuvoje. | c-001 | |
| t-002 Onos bažnyčios kleboniją ir didžio joje Vilniaus pilyje su dviem mūsų mansionieriais ir, kaip reikiant, pagal savo nuomonę, priderančiomis pajamomis bei tinkama provizija, kuria šie galėtų išsilaikyti ir mylimo Dievo tarnystei prie anos bažnyčios pasiliktų. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Onos bažnyčią, ten turėjo funduoti dar ir kleboniją, o prie jos namus mansionieriams, naują šventovę skirdamas palaidoti savo žmonoms - Elžbie tai ir Barborai - ir sau, jeigu kartais numirtų Lietuvoje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Barboros bažnyčia, kurią Augustas nemažomis lėšomis pastatydino mylimos žmonos atminimui, po jos mirties visur ieškodamas paguodos savo skausmui numalšinti35. Taip pat savo lėšomis pilies teritori joje karalius pradėjo statyti Šv. Onos bažnyčią, ten turėjo funduoti dar ir kleboniją, o prie jos namus mansionieriams, naują šventovę skirdamas palaidoti savo žmonoms - Elžbie tai ir Barborai - ir sau, jeigu kartais numirtų Lietuvoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Onos bažnyčios kleboniją ir didžio joje Vilniaus pilyje su dviem mūsų mansionieriais ir, kaip reikiant, pagal savo nuomonę, priderančiomis pajamomis bei tinkama provizija, kuria šie galėtų išsilaikyti ir mylimo Dievo tarnystei prie anos bažnyčios pasiliktų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tad šių, mūsų valdų, ir dvarų, taip pat ir kito judamo ir nejudamo turto, kurį turime ir valdome, bet kokia teise mums priklausančio ir bet kokiu besivadi nančio, darome, skelbiame paveldėtojomis karalaites: jos di denybę Kotryną, Švedijos karalienę, jos didenybę karalaitę Sofiją, Braunsbergo kunigaikštienę, jos didenybę Oną, dar iki šiol tebemergaujančią, šiuos visus dvarus lygiomis dali mis jų didenybėms duodame, dovanojame ir paskiriame bet kurioje valstybėje arba paviete esančius ir bet kur saugoja mus su visa valstybinės nuosavybės teise, kaip juos patys turėjome ir valdėme, turime ir valdome. O už tai jų dideny bes įpareigojame, kad mylimo Dievo garbei ir šlovei fun- duotų ir aprūpintų Šv. Onos bažnyčios kleboniją ir didžio joje Vilniaus pilyje su dviem mūsų mansionieriais ir, kaip reikiant, pagal savo nuomonę, priderančiomis pajamomis bei tinkama provizija, kuria šie galėtų išsilaikyti ir mylimo Dievo tarnystei prie anos bažnyčios pasiliktų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |