Žygimantas Augustas pilies teritorijoje pradėjo statyti Šv. Onos bažnyčią, skirtą jo žmonų ir jo paties palaidojimui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 292
Taip pat savo lėšomis pilies teritorijoje karalius pradėjo statyti Šv. Onos bažnyčią, ten turėjo funduoti dar ir kleboniją, o prie jos namus mansionieriams, naują šventovę skirdamas palaidoti savo žmonoms - Elžbietai ir Barborai - ir sau, jeigu kartais numirtų Lietuvoje. Tačiau, karaliui esant gyvam, pastatų užbaigti nepavyko, ir visų su šia bažnyčia susijusių savo sumanymų įgyvendinimą Žygimantas Augustas testamentu rūpestingai pavedė seserims36.
Šv. Onos bažnyčios klebonijai didžiojoje Vilniaus pilyje turėjo būti suteiktos pajamos ir išlaikymas dviem mansionieriams.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 354
O už tai jų didenybes įpareigojame, kad mylimo Dievo garbei ir šlovei funduotų ir aprūpintų Šv. Onos bažnyčios kleboniją ir didžiojoje Vilniaus pilyje su dviem mūsų mansionieriais ir, kaip reikiant, pagal savo nuomonę, priderančiomis pajamomis bei tinkama provizija, kuria šie galėtų išsilaikyti ir mylimo Dievo tarnystei prie anos bažnyčios pasiliktų. Taip pat, kad jiems prie tos pačios Šv. Onos bažnyčios įsakytų pastatyti trylikai asmenų pagal jų kunigišką luomą [pritinkantį būstą].
Šv. Onos bažnyčiai Vilniuje buvo paskirta išduoti rūmų iždo bažnytinį auksą, sidabrą, indus ir apdarus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 361
Šiai bažnyčiai visą bažnytinį auksą, sidabrą, koks tik yra ir bus rūmų iždo rinkinyje, taip pat ir tą, kuris prie mūsų visada būna mišioms ir kas tik yra pas Zaleskį Tikocine, atiduodame, kaip kielikus, patenas, kryželius, pacifikalus, liktorius, tribularijus, ampules, ampulėles, varpelius, taip ir arnotus ir kitus bažnytinius apdarus, antepedijus, šižinkas, korporalus, absoliučiai visas puošmenas, drabužius ir indus, priklausančius Dievo tarnystei bažnyčioje, kad jie būtų tai minėtai Šv. Onos bažnyčiai Vilniuje išduoti, išskyrus auksinį kryžių, papuoštą safyru, su jame esančiu Šventojo Kryžiaus medžiu, pakabintu ant grandinės, ir prašome bei paskiriame, kad šis kryžius su Šv. Kryžiaus medžiu būtų paliktas Krokuvos pilies koplyčioje, kur ilsisi jo didenybės pono mūsų tėvo švento atminimo karaliaus kūnas.
Balińskis nurodė, kad jo prielaidos dėl Šv. Onos bažnyčios atsiradimo pateiktos 268 puslapyje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 315
Patartume periodinių leidinių leidėjams rūpestingiau peržiūrėti jiems pateikiamus rašinius, susijusius su Lietuvos istorija, nes ji, deja, iki šiol mažiausiai žinoma. Apie mūsų prielaidas dėl Šv. Onos bažnyčios atsiradimo žr. 268 p.
Karalaitė Ona buvo prašoma prisidėti, kad Šv. Onos bažnyčia būtų užbaigta, o jos dvasininkai aprūpinti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 361
Kad klebonija ir mansionieriai būtų aprūpinti gera ir garbinga fundacija, kad būtų jiems pastatytas namas ir kad visa tai būtų įgyvendinta, kaip aukščiau ir žemiau savo valią pareiškėme, turi būti padaryta, dėl to jų didenybes mūsų seseris arba tuos, kurie valdys Respubliką, įpareigojame sąžine, garbe ir tikėjimu. O ypač jos didenybę karalaitę Oną, jeigu čia, mūsų valstybėse, pasiliktų, prašome, kad jos didenybė visu tuo su aukščiau paminėtais vykdytojais pati uoliai prisidėtų ir kad mūsų valią įgyvendinti stengtųsi, ypač kad toji Šv. Onos bažnyčia būtų užbaigta ir Dievo tarnai prie jos pakankamai apdovanoti ir aprūpinti būtų.
Dabartinė Šv. Onos bažnyčia prie bernardinų bažnyčios buvo užbaigta ir pašventinta 1581 m., po Žygimanto Augusto mirties.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 292
Be šių akivaizdžių ir reikšmingų Šv. Onos bažnyčios fundacijos įrodymų, tolesnių jos egzistavimo Vilniaus pilyje pėdsakų vis dėlto nėra. O kadangi dabartinė to paties vardo bažnyčia, stovinti prie bernardinų bažnyčios, buvo užbaigta ir pašventinta po Žygimanto Augusto mirties, 1581 metais, tad gal būtų galima manyti, jog Žemutinės pilies teritorija tęsėsi iki bernardinų sienų, arba kad pirmutiniai Šv. Onos bažnyčios pamatai, šio karaliaus pilyje pastatyti, buvę 35 36 G w a g n i n i Kronika Sarmacyi Em- Žr. VIII priedą. ropejskiej, vert.