Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
5 teiginiai8 įrašai49 ryšiai
Baltija – istoriniuose šaltiniuose minimas geografinis objektas, siejamas ir su jūra, ir su sala. 1252 m. Livonijos ordinas pilį pradėjo statyti vietoje, kur Kuršių marios jungiasi su Baltija, todėl šis pavadinimas susijęs ir su svarbia pajūrio erdve. Pasak Narbuto, manyta, kad graikų keliautojas Pitėjas per antrąją kelionę į šiaurės rytus atrado Baltijos salą, tačiau pats šis teiginys šaltinyje pateikiamas kaip spėjimas, o kiti autoriai Pitėjo kelionę taip toli ginčija. Be to, Plinijaus minima Baltija, remiantis nurodytais rankraščiais ir stebėjimais, siūloma vadinti Basilia, o jos vieta nuo sausumos apibūdinama nevienodai – nuo vienos iki trijų dienų kelionės.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Aplinka |
|
| |
| Fiziniai bruožai |
|
|
Patikrinti teiginiai
1252 m. Livonijos ordinas pradėjo statyti pilį vietoje, kur Kuršių marios jungiasi su Baltija.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tam tikslui 1252 m. Livonijos ordinas ėmė statyti pilį toje vietoje, kur Kuršmarės jungiasi su Baltija.
Narbutas rašo, kad apie Pitėją manyta jį antrąją kelionę vykus į šiaurės rytus ir atradus Baltijos salą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Apie Pitėją manoma, jog jis keliavęs du kartus: pirmą sykį į Britaniją, antrą — į šiaurės rytus, kur atrado Baltijos salą. Fosas teigia, jog jis pasiekė tik Reiną ar toliausiai Elbės žiotis. Spėjama, kad šališkas jo aiškintojas Strabonas daug ką jam priskyrė svetimo.
Sala, kurią Plinijus vadina Baltija, remdamasis visais Hardua rankraščiais ir stebėjimais, turėtų vadintis Basilia.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Sala, kurią Plinijus vadina Baltija, remdamasis visais Hardua rankraščiais ir stebėjimais, turėtų vadintis Basilia. Anot vienų, ji buvo vienos, anot kitų — trijų dienų kelionės nuo sausumos atstumu. Kiek čia nepatikimumo!2 Fosas, visuomet neigęs Pitėjo lankymąsi Baltijos jūroje, Austraviją, arba Glesariją, nurodo esant fryzų sala Amelandu.
Apie Pitėją manoma, jog jis keliavęs du kartus: pir mą sykį į Britaniją, antrą — į šiaurės rytus, kur atrado Baltijos salą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Apie Pitėją manoma, jog jis keliavęs du kartus: pirmą sykį į Britaniją, antrą — į šiaurės rytus, kur atrado Baltijos salą. Fosas teigia, jog jis pasiekė tik Reiną ar toliausiai Elbės žiotis. Spėjama, kad šališkas jo aiškintojas Strabonas daug ką jam priskyrė svetimo.
Narbutas nurodo, kad Plinijaus Baltija, remiantis Hardua rankraščiais ir stebėjimais, turėtų vadintis Basilia.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Aestuarium, pasak lotyniško Pitėjo vertimo, reiškia negilias, seklias vietas, kurios kartais būva apsemtos, o kartais — sausos; toks aprašymas iš tikrųjų tinka senovės Prūsijai. Sala, kurią Plinijus vadina Baltija, remdamasis visais Hardua rankraščiais ir stebėjimais, turėtų vadintis Basilia. Anot vienų, ji buvo vienos, anot kitų — trijų dienų kelionės nuo sausumos atstumu.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 4 | 6 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |