1252 m. Livonijos ordinas pradėjo statyti pilį vietoje, kur Kuršių marios jungiasi su Baltija.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 72
Tam tikslui 1252 m. Livo-\nnijos ordinas ėmė statyti pilį toje vietoje, kur Kuršmarės\njungiasi su Baltija.
Narbutas rašo, kad apie Pitėją manyta jį antrąją kelionę vykus į šiaurės rytus ir atradus Baltijos salą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 335
Apie Pitėją manoma, jog jis keliavęs du kartus: pir\nmą sykį į Britaniją, antrą — į šiaurės rytus, kur atrado \nBaltijos salą. Fosas teigia, jog jis pasiekė tik Reiną ar \ntoliausiai Elbės žiotis. Spėjama, kad šališkas jo aiškin\ntojas Strabonas daug ką jam priskyrė svetimo.
Narbutas nurodo, kad Plinijaus Baltija, remiantis Hardua rankraščiais ir stebėjimais, turėtų vadintis Basilia.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 336
Aes\ntuarium, pasak lotyniško Pitėjo vertimo, reiškia negilias,\nseklias vietas, kurios kartais būva apsemtos, o kartais —\nsausos; toks aprašymas iš tikrųjų tinka senovės Prūsijai.\nSala, kurią Plinijus vadina Baltija, remdamasis visais\nHardua rankraščiais ir stebėjimais, turėtų vadintis Basi-\nlia. Anot vienų, ji buvo vienos, anot kitų — trijų dienų\nkelionės nuo sausumos atstumu.
Apie Pitėją manoma, jog jis keliavęs du kartus: pir mą sykį į Britaniją, antrą — į šiaurės rytus, kur atrado Baltijos salą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 335
Apie Pitėją manoma, jog jis keliavęs du kartus: pir\nmą sykį į Britaniją, antrą — į šiaurės rytus, kur atrado \nBaltijos salą. Fosas teigia, jog jis pasiekė tik Reiną ar \ntoliausiai Elbės žiotis. Spėjama, kad šališkas jo aiškin\ntojas Strabonas daug ką jam priskyrė svetimo.
Sala, kurią Plinijus vadina Baltija, remdamasis visais Hardua rankraščiais ir stebėjimais, turėtų vadintis Basilia.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 336
Sala, kurią Plinijus vadina Baltija, remdamasis visais Hardua rankraščiais ir stebėjimais, turėtų vadintis Basi- lia. Anot vienų, ji buvo vienos, anot kitų — trijų dienų kelionės nuo sausumos atstumu. Kiek čia nepatikimumo!2 Fosas, visuomet neigęs Pitėjo lankymąsi Baltijos jū roje, Austraviją, arba Glesariją, nurodo esant fryzų sala Amelandu.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Apie Pitėją manoma, jog jis keliavęs du kartus: pir mą sykį į Britaniją, antrą — į šiaurės rytus, kur atrado Baltijos salą. Fosas teigia, jog jis pasiekė tik Reiną ar toliausiai Elbės žiotis. Spėjama, kad šališkas jo aiškin tojas Strabonas daug ką jam priskyrė svetimo.
Susietas teiginys: t-005
Susieti teiginiai: t-005
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Aes tuarium, pasak lotyniško Pitėjo vertimo, reiškia negilias, seklias vietas, kurios kartais būva apsemtos, o kartais — sausos; toks aprašymas iš tikrųjų tinka senovės Prūsijai. Sala, kurią Plinijus vadina Baltija, remdamasis visais Hardua rankraščiais ir stebėjimais, turėtų vadintis Basi- lia. Anot vienų, ji buvo vienos, anot kitų — trijų dienų kelionės nuo sausumos atstumu.