Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos). Prancūzijoje, Aljė departa mente, esama mineralinių vandenų, vadinamų Neris, prie taip pat pava dinto miestelio, išsidriekusio tarp Šero ir Luaros upių, kur X amžiuje siekė normanų antpuoliai ir netgi jų gyvenvietės - slavų, venedų, gyve nančių Hanoverio.
12 ## Puslapis 29 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I KNYGA LAIKAI IKI KRIKŠČIONYBĖS ĮVEDIMO - NUO MIESTO ĮKŪRIMO IKI PAT KRIKŠTO PRIĖMIMO VILNIUJE 1387 METAIS Lietuvių tautos kilmė — Normanai — Senoji gyvenvietė prie Vilnios upės — Šventaragis — Vilnius tampa Gedimino miestu ir sostine — Įsikūrimas, pradinė padėtis ir miesto valdymas — Jaunučio žlugimas — Algirdas - Pranciškonų nukankinimas — Kryžiuočių puldinėjimai Algirdo laikais — Jogailos užmačios — Kova su Kęstučiu — Vilniaus miestiečių įtaka toje kovoje — Kęstučio mirtis — Vilniaus padėtis Jogailos laikais — Mūšis su kryžiuočiais prie miesto ir jo sudeginimas — Nuniokojamos Vilniaus apylinkės — Išvejami kryžiuočiai— Jogaila tampa Lenkijos karaliumi — Išvykimas į Krokuvą. Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos). Į rytus nuo Dvinos prie jų šliejosi estų, gausios suomių padermės atšakos, gyven vietės.
Mūsų kaimiečiai \nlietuviai taria „Niaris\" ir sako, esą \nlenkiškai jų puikioji upė vadinama \nWilja. Prancūzijoje, Aljė departa\nmente, esama mineralinių vandenų, \nvadinamų Neris, prie taip pat pava\ndinto miestelio, išsidriekusio tarp \nŠero ir Luaros upių, kur X amžiuje \nsiekė normanų antpuoliai ir netgi jų \ngyvenvietės - slavų, venedų, gyve\nnančių Hanoverio žemėje prie Elbės \nžemupio, netoli nuo Lūchovo, kal\nba žodis Vilija reiškia valią. Žr.
Pakviestas į pagal\nbą Jarmerikas mielai atskubėjo gal trokšdamas atkeršyti\nuž savo nelaisvę ar norėdamas turėti naudos. Jis įsiveržė\nį slavų kraštą; venedų karalius Skalka buvo sumuštas ir\nkrito mūšio lauke, o jo kraštas pateko į priešų rankas.\nTačiau Jarmeriko įniršiui to nepakako.
Esama \nneabejotinų įrodymų, nes, \nvaldant \nimperatoriui \nGalui, apie 253 metus \njungtiniai finų, \ngalindų ir venedų būriai kariavo su imperatorium Valuzia- \nnu, pirmojo sūnum, kai šis kariavo su sarmatais; jį šlo\nvino kaip vandalų, finų, galindų ir venedų nugalėto\nją. Šito įrodymų aptikta ant atrastų auksinių ir sidabri\nnių medalių1. Šie numizmatiniai užrašai nemini gotų, \nnes kalbama apie kitą karą ir vadinamąją sąjungą, kilu\nsią tiesiai iš Vakarą, o gotai su savo lyga jau buvo Ry\ntuose2.
Nedailus, vos galima suprasti, jog tai raitelis su sa kalu. Raidės užrašytos ratu: lotyniškas užrašas, venedų runomis, pagal mano aiškinimą: l MM3 1 : S'k8>bP<^f> .’I* HrlT ĄĄŪ Ų/nmolavit Saifiborius dux ¡\rucho olitori). To dievaičio vardo užrašė raidė „o“ yra įterpta į vidurį, o ne į pabaigą, va dinasi, yra Koruch vietoj Krucho, o vietoje raidės „ch“, kuri ne buvo žinoma venedų runų abėcėlėje, buvo naudojama dviguba „gg“ (11), kurios, sujungtos j vieną raidę ^ , skaitoma kaip ,,CH“.
Todėl, mano nuomone, reikėtų\nskaityti: Kurcho, optimo maximo. O tai yra toks pat užrašas kaip\nir ant kai kurių romėniškų medalių; jis reiškia IOVI OPTIMO\nMAXIMO. Taip pat kaip ir ant Volgasto miesto globėjo Jaruvito\nskydo, ant kurio radau tokį užrašą: „Tutori Voigasliensi, optimo\nmaximo Jurowito\". Lotynų kalbą slavai venedai ir lietuviai var\ntojo kaip diplomatinę kalbą.
