Venedai

Santrauka

Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos). Prancūzijoje, Aljė departa­ mente, esama mineralinių vandenų, vadinamų Neris, prie taip pat pava­ dinto miestelio, išsidriekusio tarp Šero ir Luaros upių, kur X amžiuje siekė normanų antpuoliai ir netgi jų gyvenvietės - slavų, venedų, gyve­ nančių Hanoverio.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos).		c-001
t-002 Prancūzijoje, Aljė departa­ mente, esama mineralinių vandenų, vadinamų Neris, prie taip pat pava­ dinto miestelio, išsidriekusio tarp Šero ir Luaros upių, kur X amžiuje siekė normanų antpuoliai ir netgi jų gyvenvietės - slavų, venedų, gyve­ nančių Hanoverio.		c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos).

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

12

Puslapis 29

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I KNYGA LAIKAI IKI KRIKŠČIONYBĖS ĮVEDIMO - NUO MIESTO ĮKŪRIMO IKI PAT KRIKŠTO PRIĖMIMO VILNIUJE 1387 METAIS Lietuvių tautos kilmė — Normanai — Senoji gyvenvietė prie Vilnios upės — Šventaragis — Vilnius tampa Gedimino miestu ir sostine — Įsikūrimas, pradinė padėtis ir miesto valdymas — Jaunučio žlugimas — Algirdas - Pranciškonų nukankinimas — Kryžiuočių puldinėjimai Algirdo laikais — Jogailos užmačios — Kova su Kęstučiu — Vilniaus miestiečių įtaka toje kovoje — Kęstučio mirtis — Vilniaus padėtis Jogailos laikais — Mūšis su kryžiuočiais prie miesto ir jo sudeginimas — Nuniokojamos Vilniaus apylinkės — Išvejami kryžiuočiai— Jogaila tampa Lenkijos karaliumi — Išvykimas į Krokuvą. Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos). Į rytus nuo Dvinos prie jų šliejosi estų, gausios suomių padermės atšakos, gyven­ vietės.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Prancūzijoje, Aljė departa­ mente, esama mineralinių vandenų, vadinamų Neris, prie taip pat pava­ dinto miestelio, išsidriekusio tarp Šero ir Luaros upių, kur X amžiuje siekė normanų antpuoliai ir netgi jų gyvenvietės - slavų, venedų, gyve­ nančių Hanoverio.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Mūsų kaimiečiai lietuviai taria „Niaris” ir sako, esą lenkiškai jų puikioji upė vadinama Wilja. Prancūzijoje, Aljė departa­ mente, esama mineralinių vandenų, vadinamų Neris, prie taip pat pava­ dinto miestelio, išsidriekusio tarp Šero ir Luaros upių, kur X amžiuje siekė normanų antpuoliai ir netgi jų gyvenvietės - slavų, venedų, gyve­ nančių Hanoverio žemėje prie Elbės žemupio, netoli nuo Lūchovo, kal­ ba žodis Vilija reiškia valią. Žr.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai

• Algirdas (Lietuvos valdovas)
• Gediminas
• Jogaila
• Kryžiuočių ordinas
• Kęstutis (vakarų pasienio valdovas, XIV–XV a.)
• Lietuviai
• Normanai
• Pranciškonų ordinas
• Slavai
• Suomiai
• Šventaragis
• Fridrichas II
• Hermanas iš Zalcos (kryžiuočių ordino magistras, XIII a.)
• Hermano iš Zalcos išaukštinimas kunigaikščio titulu
• Popiežius Honorijus III
• Šventojo kryžiaus relikvija
• Šventojo kryžiaus relikvijos perdavimas Hermanui ir jos išsiuntimas į Elbingo pilį (pilis)