Venedai

PDF 33

Mūsų kaimiečiai lietuviai taria „Niaris" ir sako, esą lenkiškai jų puikioji upė vadinama Wilja. Prancūzijoje, Aljė departamente, esama mineralinių vandenų, vadinamų Neris, prie taip pat pavadinto miestelio, išsidriekusio tarp Šero ir Luaros upių, kur X amžiuje siekė normanų antpuoliai ir netgi jų gyvenvietės - slavų, venedų, gyvenančių Hanoverio žemėje prie Elbės žemupio, netoli nuo Lūchovo, kalba žodis Vilija reiškia valią. Žr.

PDF 28-29

12 ## Puslapis 29 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I KNYGA LAIKAI IKI KRIKŠČIONYBĖS ĮVEDIMO NUO MIESTO ĮKŪRIMO IKI PAT KRIKŠTO PRIĖMIMO VILNIUJE 1387 METAIS Lietuvių tautos kilmė — Normanai — Senoji gyvenvietė prie Vilnios upės — Šventaragis — Vilnius tampa Gedimino miestu ir sostine — Įsikūrimas, pradinė padėtis ir miesto valdymas — Jaunučio žlugimas — Algirdas - Pranciškonų nukankinimas — Kryžiuočių puldinėjimai Algirdo laikais — Jogailos užmačios — Kova su Kęstučiu — Vilniaus miestiečių įtaka toje kovoje — Kęstučio mirtis — Vilniaus padėtis Jogailos laikais — Mūšis su kryžiuočiais prie miesto ir jo sudeginimas — Nuniokojamos Vilniaus apylinkės — Išvejami kryžiuočiai— Jogaila tampa Lenkijos karaliumi — Išvykimas į Krokuvą. Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos). Į rytus nuo Dvinos prie jų šliejosi estų, gausios suomių padermės atšakos, gyvenvietės.

PDF 245

Pakviestas į pagalbą Jarmerikas mielai atskubėjo gal trokšdamas atkeršyti už savo nelaisvę ar norėdamas turėti naudos. Jis įsiveržė į slavų kraštą; venedų karalius Skalka buvo sumuštas ir krito mūšio lauke, o jo kraštas pateko į priešų rankas. Tačiau Jarmeriko įniršiui to nepakako.

PDF 299

Esama neabejotinų įrodymų, nes, valdant imperatoriui Galui, apie 253 metus jungtiniai finų, galindų ir venedų būriai kariavo su imperatorium Valuzianu, pirmojo sūnum, kai šis kariavo su sarmatais; jį šlovino kaip vandalų, finų, galindų ir venedų nugalėtoją. Šito įrodymų aptikta ant atrastų auksinių ir sidabrinių medalių1. Šie numizmatiniai užrašai nemini gotų, nes kalbama apie kitą karą ir vadinamąją sąjungą, kilusią tiesiai iš Vakarą, o gotai su savo lyga jau buvo Rytuose2.

PDF 487

Nedailus, vos galima suprasti, jog tai raitelis su sakalu. Raidės užrašytos ratu: lotyniškas užrašas, venedų runomis, pagal mano aiškinimą: l MM3 1 : S'k8>bP<^f> .’I* HrlT ĄĄŪ Ų/nmolavit Saifiborius dux ¡\rucho olitori). To dievaičio vardo užrašė raidė „o“ yra įterpta į vidurį, o ne į pabaigą, vadinasi, yra Koruch vietoj Krucho, o vietoje raidės „ch“, kuri nebuvo žinoma venedų runų abėcėlėje, buvo naudojama dviguba „gg“ (11), kurios, sujungtos j vieną raidę ^ , skaitoma kaip ,,CH“.

PDF 487

Todėl, mano nuomone, reikėtų skaityti: Kurcho, optimo maximo. O tai yra toks pat užrašas kaip ir ant kai kurių romėniškų medalių; jis reiškia IOVI OPTIMO MAXIMO. Taip pat kaip ir ant Volgasto miesto globėjo Jaruvito skydo, ant kurio radau tokį užrašą: „Tutori Voigasliensi, optimo maximo Jurowito". Lotynų kalbą slavai venedai ir lietuviai vartojo kaip diplomatinę kalbą.

PDF 168

Venedai tą kraštą vadino Ulmigeria, o tenykščius žmones — Ulmigeri. Tad jų padedami tęsė savo tyrinėjimus. Tas kraštas buvo visiškai laukinis, jame nebuvo nei miestų, nei kaimų, nei jokių tvirtai suręstų namų.

PDF 214

Senovės tyrinėtojai neabejoja, jog budinai įsiterpė tarp venedų ir slavų gyvenamųjų vietovių ir įsikūrė iš dalies taikiai, iš dalies gal išstumdami kitas gentis prie Nemuno, o vėliau ir Vyslos, Dauguvos, — tai nedvejodamas pasakoja Osolinskisk Prie jūros skubančio Nemuno vaga atvedė iki žygio j vakarus pabaigos. Tad Nemuno žemupio pakrantes visų pirma dera laikyti ¡pirmąja lietuvių tautos buveine šiame krašte, iš kur besiplėsdami lietuviai užėmė tolesnes šalis. Tunmanas savo tyrimais rodo, jog, kai lietuvių tautos tėvai atsikėlė prie Baltijos jūros ir ėmė prie jos plėstis, tuojau užėmė Sembą ir gintaro kasyklas2.

PDF 299

Esama neabejotinų įrodymų, nes, valdant imperatoriui Galui, apie 253 metus jungtiniai finų, galindų ir venedų būriai kariavo su imperatorium Valuzianu, pirmojo sūnum, kai šis kariavo su sarmatais; jį šlovino kaip vandalų, finų, galindų ir venedų nugalėtoją. Šito įrodymų aptikta ant atrastų auksinių ir sidabrinių medalių1. Šie numizmatiniai užrašai nemini gotų, nes kalbama apie kitą karą ir vadinamąją sąjungą, kilusią tiesiai iš Vakarą, o gotai su savo lyga jau buvo Rytuose2.

PDF 303

Taip apie IV amžiaus vidurį gotų valdžia paplito iki Baltijos jūros. Iš ankstesnio šios temos dėstymo žinome, kad tuo metu prie šios jūros gyveno venedai, slavai ir estai lietuviai arba visos šiuo bendriniu vardu vadinamos lietuvių genties tautos. Pirmųjų jau buvo labai daug, nors jie gal vėliau negu kiti apsigyveno prie Baltijos jūros. Taip pat, pasikliaudami galia savo ginkluotų žmonių, kurių labai daug galėjo išvesti į kovos lauką, mėgino priešintis galingo karaliaus žygiams; bet jis, pasiuntęs gausius ginkluotų žmonių būrius, pirmiausia išmintingais politiniais žygiais pelnė palankumą ir nuolankumą estų, beje, nepernelyg patenkintų galingų venedų kaimynyste, o vėliau lengvai įvedė savo valdžią.

PDF 37

Upis tenai didesniąsias minavoja, Ysla (Vistula), Nemunu (Kronas), Venta (Rubonas), Daugava (Turuntas), Gauja (Kėsinąs) vadindamas. Tautos ant tų upių, pasakoja, tos gyvenusios: venedai, galindai, sudenai, kareotai, saliai, osai, veltai, penai. Tarp tų tautų didžiai yra dėl skaitytojų ženklingos tautos galindų ir sudenų dėl to, jog jas 1000 metų buvus tebras toj pačioj vietoj begyvenančias1.

PDF 33

Apžvelgdami tautas, kurios pirmaisiais krikščionybės eros amžiais buvo užėmusios Vidurio ir Siaurės Europos žemes, pažymėsime, kad venedų tautų civilizacijos lygis buvo nepalyginti aukštesnis už kitų. Gyvenamųjų būstų statyba, prekybos verslas, prisirišimas prie savo nuolatinių žemės valdų, ypatingas atsidėjimas žemdirbystei, nepaisymas visuomenės vaikystės laikotarpiu įgytų prietarų, tokių kaip kūno dažymas, bei išnykimas daugelio kitokių, atsilikimą rodančių požymių, apie kuriuos įvairūs autoriai, pradedant Tacitu, rašė pažymėdami venedų civilizaciją buvus aukštesnio lygio už kitų tautų.

PDF 96

Labai senos yra venedų gentys, bet nėra tvirtų žinių apie tikrą jų kilmę arba giminę, nes nemažai žemių įvairiuose Europos kraštuose buvo vadinamos venediškomis; čia dažnai gyveno įvairios kilmės tautos. Iš to atsirado įvairių išvadų, abejotinų nuomonių ir skirtingų pavadinimų. Istorikai įvairiai rašo šį pavadinimą: Heneti, Veneti, Veniti, Vendi, Benedi, Vitiidi, Vinuli, Vinidari, Vidivarii.

PDF 14

Herodoto budinai buvo venedų tauta

PDF 214

Taigi jau pastebime lietuvių tautos protėvius, turėjusius santykius su Venedų jūra. Senovės tyrinėtojai neabejoja, jog budinai įsiterpė tarp venedų ir slavų gyvenamųjų vietovių ir įsikūrė iš dalies taikiai, iš dalies gal išstumdami kitas gentis prie Nemuno, o vėliau ir Vyslos, Dauguvos, — tai nedvejodamas pasakoja

PDF 168

Jie keliavo per ją skersai ir išilgai, bet nenesugebėjo su niekuo susikalbėti, galop sutiko kelis iš Sarmatijos atvykusius venedus, kurių kalbą galėjo šiek tiek suprasti. Venedai tą kraštą vadino Ulmigeria, o tenykščius žmones — Ulmigeri.

PDF 245

Jis įsiveržė į slavų kraštą; venedų karalius Skalka buvo sumuštas ir krito mūšio lauke, o jo kraštas pateko į priešų rankas.

PDF 168

Venedai tą kraštą vadino Ulmigeria, o tenykščius žmones — Ulmigeri. Tad jų padedami tęsė savo tyrinėjimus. Tas kraštas buvo visiškai laukinis, jame nebuvo nei miestų, nei kaimų, nei jokių tvirtai suręstų namų.

PDF 41

Kai venedai buvo smarkiai sutramdyti po maišto, sukelto prieš imperiją, jie paaukojo imperatoriui Fridrichui II ypatingą dovaną — didelę dalį šventojo kryžiaus, kurią imperatorius perleido šiam magistrui, pasiuntusiam ją savo ruožtu į Prūsijos kraštą, į Elbingo pilį