Santrauka

Narbutas Pitėjo Masiliečio kelionę datavo 340 m. pr. Kr. ir rašė, kad iki Tacito senovės autoriai estų neminėjo. Pitėjas Masilietis, Masilijos astronomas ir jūrų keliautojas, apie 340 m. pr. Kr. išplaukė iš Masilijos uosto į Atlanto vandenyną. Pitėjas Masilietis pasiekė Britanijos salas, prie krantų atliko astronominius stebėjimus ir nuplaukė iki Tūlos, pažymėtos 66 šiaurės platumos laipsnyje.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Narbutas Pitėjo Masiliečio kelionę datavo 340 m. pr. Kr. ir rašė, kad iki Tacito senovės autoriai estų neminėjo.
t-002 Pitėjas Masilietis, Masilijos astronomas ir jūrų keliautojas, apie 340 m. pr. Kr. išplaukė iš Masilijos uosto į Atlanto vandenyną.
t-003 Pitėjas Masilietis pasiekė Britanijos salas, prie krantų atliko astronominius stebėjimus ir nuplaukė iki Tūlos, pažymėtos 66 šiaurės platumos laipsnyje.
t-004 Narbutas rašė, kad tos pačios kelionės metu Pitėjas Masilietis atrado šiaurines Tanajo upės žiotis.
t-005 Narbutas spėjo, kad Pitėjas Masilietis priplaukė prie Nogato žiočių ir iš ten pakrante galėjo pasiekti Sembą per vieną ar dvi dienas.
t-006 Narbutas nurodė nuomonę, kad Pitėjas Masilietis keliavo du kartus: pirmą kartą į Britaniją, antrą kartą į šiaurės rytus.
t-007 Narbutas pažymėjo, kad Pitėjas Masilietis gutonus vadino germanų gentimi, o Tacitas šį pavadinimą laikė neseniai pradėtu vartoti.
t-008 Narbutas aiškino, kad lotyniškame Pitėjo vertime Aestuarium reiškė seklias, kartais apsemiamas vietas, tinkamas senovės Prūsijai apibūdinti.
t-009 Narbutas svarstė, kad Pitėjo laikais Baltija, Plinijaus vadinta gintaringa sala, galėjo plytėti už dabartinės nerijos.

Citatos

  • id: c-174012 citata_originali: | 78 Padavimai. Iš išlikusių istorinių padavimų apie Estiją seniausias yra Masilijos keliautojo Kitėjo*, kuris šalia gotonų mini estus2. Vėliau kalbėsime apie šio astronomo keliones, o dabar pasakysime tik tiek, jog visas jo apra­ šymas yra toks aiškus ir raiškus, kad nedera abejoti: tuo­ metiniai Prūsijos gyventojai nesivadino estais. Jie rinko gintarą Abalo saloje; jį pardavinėjo gotonai. Ši kelionė įvyko 340 metais prieš Kristaus gimimą; nuo tų laikų net iki Tacito senovės autoriai niekur nemini Estijos, nors kai kurie, kaip Diodoras Sicilietis, Melą ir net pats Pli- nijus, rėmęsis Pitėjo ir kitais kelionių Šiaurės jūromis aprašymais, estų nemini. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-191130
  • id: c-174013 citata_originali: | Norint palengvinti tokį žygį, kelionėn buvo išsiųstas įžy­ mus Masilijos astronomas ir jūrų keliautojas Pitėjas. Jis, gerai nustatęs išvykimo vietos, t. y. Masilijos uosto, geo­ grafinę padėtį, išplaukė į Atlanto vandenyną. Tai įvyko praėjus 90 metų po H imi Ikaro kelionės, arba 340 metais ¡prieš Kristaus gimimą. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-191131
  • id: c-174014 citata_originali: | Tai įvyko praėjus 90 metų po H imi Ikaro kelionės, arba 340 metais ¡prieš Kristaus gimimą. Sis keliautojas atvyko prie Brita­ nijos salų ir išsilaipino ¡pietryčių pusėje, prie Kanono ky­ šulio, 100 stadijų nuo žemyno atstumu3. Vėliau jis aplan­ kė kažkurios salos dalį, išplaukė į šiaurę, prie Britanijos krantų darydamas astronominius stebėjimus, ir nuplaukė iki Tule, Tūlos4 salos, kurią pažymėjo 66 šiaurės platumos laipsnyje. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-191132
  • id: c-174015 citata_originali: | Plinijus paliko mums tokius šio keliautojo aprašymų papildymus: „Pakrantėje, kuri vadinasi Mente- nomonu ir plyti per 6000 stadijų, gyvena germanų gutonų gentis. Per vieną plaukimo iš ten dieną yra Abalo sala, į kurią pavasario audrų bangos išmeta gintaro, sumetė­ jusio jūros produkto. Gyventojai naudoja jį vietoj malkų kurui arba parduoda kaimynams teutonams“2. Tos pačios kelionės metu Pitėjas atrado šiaurinės Tanajo upės žiotis3. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-191133
  • id: c-174016 citata_originali: | O kalbėdami apie Abalo salą, geriausi ¡senovės tyrinėtojai, ir tai labiausiai įtikėtina, turi omeny šiandienę Sembą, kuri, būdama pu­ siasalis, dėl savo krantų, kurie aiškiai ¡skyrėsi nuo šian­ dienių, išties galėjo būti palaikyta sala: iš vienos pusės žiotys Priegliaus, įtekančio į gerokai sausumon įsirėžusią įlanką; iš kitos pusės Kuršių nerija, pertraukta ties Ra­ syte; pagaliau miškingos pakrantės galėjo lengvai suklai­ dinti jūros keliautoją, aprašinėjusį šią krašto dalį. Pitėjas turbūt priplaukė prie kranto ties Nogato žiotimis, nes vėliau ten dideliu laivu buvo atplaukęs Vulfstanas, — apie jį kalbėsime vėliau, — pasiekė Druso miestą, be to, iš ten išilgai krantų vieną ar porą dienų galėjo plaukti iki Sem­ bos. Čia ¡suprantame, kad tarp Nogato žiočių ir Sembos vidurio senovėje buvo gana toli į jūrą išsikišusi sausumos juosta, vadinta Vitlandija; ji iš dalies egzistavo XIII am­ žiaus pradžioje3. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-191134
  • id: c-174017 citata_originali: | Apie Pitėją manoma, jog jis keliavęs du kartus: pir­ mą sykį į Britaniją, antrą — į šiaurės rytus, kur atrado Baltijos salą. Fosas teigia, jog jis pasiekė tik Reiną ar toliausiai Elbės žiotis. Spėjama, kad šališkas jo aiškin­ tojas Strabonas daug ką jam priskyrė svetimo. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-191135
  • id: c-174018 citata_originali: | Dažnai jo, kaip venecijiečio Marko Polo, žinios apie Kiniją buvo ilgai išjuokiamos, tačiau vėlesnis keliautojas Barovas, lydė­ jęs anglų pasiuntinį Makartnį, jo teiginius paverčia šlo­ vintais jėzuitų aprašymais. Pitėjas vadina gutonus ger­ manų gentimi, tuo tarpu Tacitas tikina, jog šis pavadi­ nimas pradėtas vartoti tik neseniai. Vadinasi, norint iš­ gelbėti Pitėją, reikia daryti prielaidą, jog šį pavadinimą 1 Reikia atkreipti dėmesį, jog pirklių pavydas ir valdžios politika daugelį atradimų laikė paslaptyje. Tai tekste jau minėta. 325

    Puslapis 336

    Plinijus bus pridūręs1. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-191136
  • id: c-174019 citata_originali: | 325

    Puslapis 336

    Plinijus bus pridūręs1. Priekaištaujama, kad, norint su­ skaičiuoti 6000 stadijų, reikia imti visą jūros ilgį. Aes­ tuarium, pasak lotyniško Pitėjo vertimo, reiškia negilias, seklias vietas, kurios kartais būva apsemtos, o kartais — sausos; toks aprašymas iš tikrųjų tinka senovės Prūsijai. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-191137
  • id: c-174020 citata_originali: | Kopija iš Karaliau­ čiaus archyvo kopijos, sub titulo Pommeraniae pertinen­ do, yra be pradžios ir pabaigos. Argi tuo būdu negalima buvo patekti j Baltiją, Plinijaus vadinamą gintaringa sala, kuri Pitėjo laikais, jei atsižvelgsime į Vitlandijos ir Sambijos sausumos mažėjimo proporcijas, plytėjo maž­ daug tiek, kiek pastaroji buvo išsikišusi į jūrą toli už šiandienės nerijos, be to, ir gintaro čia galėjo būti ne ma­ žiau kaip šiandien Sambijoje. Laikui bėgant, čia marių vandenys visiškai pakeitė pakrančių vaizdą, taip pat dėl smarkių jūros štormų ge­ rokai pakito ir vakarinė Sambijos pakrantė, nes anksčiau ji plytėjo gerokai toliau į jūros pusę, ten, kur šiandien nardo žuvys ir iš paslaptingų jūros gelmių išgaunama labai daug gintaro, — ten seniau buvo daugelį mylių besitęsianti sausuma. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-191138

Ryšiai