Asmuo

Žygimantas Kęstutaitis

Lietuvos didysis kunigaikštis, XIV–XV a.

31 teiginys43 įrašai49 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Žygimantas Kęstutaitis (~1365 m. Trakuose, Trakų pusiasalio pilyje – 1440 m. kovo 20 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1432–1440 m.), LDK submonarcho Kęstučio ir jo žmonos Birutės jauniausias sūnus. Taip pat 1398(?) – ~1421 m. Naugarduko, ~1421–1432 m. Starodubo kunigaikštis. Apsikrikštijęs Marienburgo pilyje gavo katalikišką Zigmanto (liet. Žygimantas) vardą. Tautinis Žygimanto vardas, kurį jis turėjo iki krikšto, nežinomas.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Žygimantas Kęstutaitis buvo Lietuvos didysis kunigaikštis, XIV–XV a. Lietuvos valdovas ir vienas svarbiausių kovos dėl valdžios dalyvių. 1436 m. jo didžiajame antspaude buvo pavaizduoti keturi herbiniai skydai, tarp jų – Lietuvos Vytis ir Žemaičių kunigaikštystės lokys. Beveik be kovos jis perėmė Vilnių, Trakus, Gardiną ir kitas Lietuvos pilis, o vėliau įsitraukė į karą su Švitrigaila, kurį skatino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis ir religinis susiskaldymas. Pabaisko pergalės atminimui Žygimantas mūšio lauką pavadino Pabaisku, greta tekėjusį upelį – Viktorija ir pastatė parapijos bažnyčią, kuri minima ir 1436–1440 m. laikotarpiu. Jo valdymą temdė žiaurūs susidorojimai su įtariamaisiais bei priešininkais, o 1440 m. balandį jis buvo sąmokslininkų nužudytas Trakų pilyje ir palaidotas Vilniaus katedroje.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Žygimantas Kęstutaitis. Vėlesnis istorinis atvaizdas, XIX a.XIX a. · Žiūrėti galerijoje
JonasMykolasPabaisko mūšis (1435 m. rugsėjo 1 d.)Švitrigailos užpuolimas AšmenojeBajoraiKryžiuočių ordinasLenkaiLietuviaiMaskvėnaiRusaiStačiatikiaiAlšėnaiGardinasKijevasLenkijaLietuvaLivonijaMaskvaMstislavlisPabaiskasPolockasSeverskasSmolenskasStarodubasSuomijaTrakaiTverėVilniusVitebskasVolynėAntspaudasVytis„Lietuva pasodino didįjį kunigaikštįŽygimantą Kęstutaitį didžiojojekunigaikštystėje Vilniuje ir Trakuoserugsėjo 1 d.“didysis kunigaikštisknechtaskomtūraskunigaikščiaiLietuvos didysis kunigaikštisPriesaikavaivadaŽygimantas Kęstutaitis

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas
  • Lietuvos didysis kunigaikštis
  • Valdė Vilnių, Trakus ir rusų, lietuvių bei žemaičių žemes
  • Suteikė Vilniaus pirkliams atleidimą nuo muitų visoje valstybėje, taip pat Kaune
  • Privilegijose nustatė, kad miestiečiai turi paklusti tarėjų ir vaito teismams, o šie teisti pagal Magdeburgo teisės knygas
  • Lietuvos metraščio liudijimu, rugsėjo 1 d. Žygimantas Kęstutaitis buvo pasodintas didžiuoju kunigaikščiu Vilniuje ir Trakuose.
  • Bychovco kronikoje aprašant jo valdymo laiką.
  • 1432 m. privilegijos ir jos taikymo aprašymas.
  • 1432 m. Žygimanto Kęstutaičio privilegijos turinys, kaip jį aprašo Kiaupa.
GebėjimaiŠaltinių nesutarimas
  • Beveik be kovos perėmė Vilnių, Trakus, Gardiną ir kitas Lietuvos pilis
  • Pabaisko pergalės atminimui įamžino mūšio vietą: pavadino ją Pabaisku, upelį – Viktorija ir pastatė parapijos bažnyčią
  • Kojelavičiaus aprašytas Žygimanto veiksmas perėmus valdžią Lietuvoje.
  • Balińskis tai aprašo kaip Žygimanto veiksmus po Pabaisko pergalės.
BūdasŠaltinių nesutarimas
  • Kojelavičius jo elgesį po pergalės vertina kaip tarp žmonių nekenčiamą žiaurumą
  • Balińskis apibūdina jį kaip žiaurų ir nesantūrų
  • Bychovco kronikoje jis apibūdinamas kaip nuožmus savo valdiniams, ypač bajorų luomui; esą be gailesčio suiminėjo, kankino, baudė ir žudė nekaltus
  • Autoriaus vertinimas, siejamas su belaisvių, vadų ir šalininkų kalinimu bei baudimu po pergalės.
  • Autoriaus vertinimas, aprašant kerštą Švitrigailos pasiuntiniams ir Manvydo nužudymą.
  • Kronikos autoriaus apibūdinimas Žygimanto valdymo laikotarpiu.
Istorinė reikšmė
  • Pabaisko pergalė, kurią jis įamžino, apsaugojo Lietuvos sostinę nuo naujo antpuolio ir turėjo didelės įtakos tolesniam Lietuvos likimui
  • Balińskio vertinimas apie Pabaisko pergalės reikšmę.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-114105aukstas

Žygimantas Kęstutaitis, sutelkęs lietuvių pajėgas ir gavęs Vladislovo Jogailaičio pagalbą, ėjo į Trakus.

Įrodymai (1)
t-011aukstas

Žygimantas Kęstutaitis žudė jam įtartinus asmenis ir ištisas šeimas, prieš tai juos apiplėšęs.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Švitrigaila, pagaliau atsiduodamas likimui, prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą ramybėje praleisti paskutinių audringos senatvės dienų, o Kęstučio sūnus nuo tol galėjo saugiai valdyti tiekos nelaimių iškamuotą Lietuvą. Palankios buvo visos aplinkybės, nes ir nesutarimai (1434 metų), galėję kilti tarp Žygimanto ir Jogailos, buvo užglaistyti naujos tarpusavio sutarties23. Ir po metų, mirus tėvui, Vladislovas Varnietis nesipriešino, kad Žygimantui būtų patvirtintos teisės ir privilegijos į Didžiąją Kunigaikštystę24. Tačiau šis Žygimanto galios išaugimas, matyt, bus lėmęs tai, kad greičiau atsiskleidė neigiami jo polinkiai: apiplėšus žudyti ne tik pavienius jam įtartinus asmenis, bet ir ištisas šeimas. Vasaliniai kunigaikščiai ir Lietuvos bajorai tapo ypatingu jo neapykantos taikiniu, išžudyti juos visus aliai vieno buvo vienintelis jo tikslas, vos tik nustojo jautęs išorinių neramumų grėsmę.
t-003vidutinis

Žygimantui Kęstutaičiui atvykus iš Seversko į Lietuvą, prie jo neraginami rinkosi didikai ir bajorai.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Stanislovo katedroje Vilniuje paskelbė susirinkusiems žmonėms popiežiaus raštą, kuriuo Žygimantas bei visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai buvo atleidžiami nuo priesaikos, prieš metus duotos Boleslovui. Tada Žygimantas pagal senus papročius buvo maršalų paskelbtas didžiuoju kunigaikščiu ir pakeltas į sostą, į dešinę jam įteikiant apnuogintą kalaviją, kurį buvo atsiuntęs karalius. Dėl šių iškilmių didžiai susikrimto Liudvikas, Toninės komtūras, kuris su trimis savo draugais, kryžiuočių ordino riteriais, gyveno Vilniuje, prisidengdamas pasiuntinio skraiste, o iš tikrųjų uoliai eidamas žvalgo pareigas.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Mat Boleslovas dėl tiesiog neįtikimo žiaurumo atstūmė beveik visus nuo savęs ir galop užsitraukė ypatingą neapykantą tų, kurie, kilę iš seniausių lietuvių šeimų, negalėjo pakęsti, kad jis, pataikaudamas savo žmonai rusei, Tverės kunigaikščio dukteriai, skyrė žymiausias pareigybes beveik vien maskvėnams bei rusams. Kai Žygimantas, išvykęs iš Seversko, pasiekė Lietuvą, neraginami suplaukė pas jį didikai bei bajorai, iš kurių netrukus susidarė tikra kariuomenė. Žygimantas nutarė, skubiai ir slaptai ištraukus į žygį, užklupti Boleslovą Ašmenoje, kur šis nerūpestingai leido laiką, čia jį suimti ir pasiųsti karaliui.
t-007vidutinis

Žygimantas Kęstutaitis remiasi į nulaužtą medžio kamieną su dalimi šakų, o kairiojoje, šiek tiek pakylėtoje, laiko kažką panašaus į pasagą.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Antrame skyde - bėgantis lokys, nugręžtas į dešiniąją skydo pusę; tai tėvoninės Žemaičių kunigaikštystės herbas. Trečiame skyde, į dešinę nuo kunigaikščio, yra kryžius, einantis beveik per visą skydą; šis skydas priklauso Senųjų Trakų miestui . Ketvirtame skyde - visu ūgiu stovintis šarvuotas riteris su smailiaviršiu šalmu ant galvos; dešine ranka jis remiasi į nulaužtą medžio kamieną su dalimi šakų, o kairiojoje, šiek tiek pakylėtoje, laiko kažką panašaus į pasagą.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Antrame skyde - bėgantis lokys, nugręžtas į dešiniąją skydo pusę; tai tėvoninės Žemaičių kunigaikštystės herbas. Trečiame skyde, į dešinę nuo kunigaikščio, yra kryžius, einantis beveik per visą skydą; šis skydas priklauso Senųjų Trakų miestui . Ketvirtame skyde - visu ūgiu stovintis šarvuotas riteris su smailiaviršiu šalmu ant galvos; dešine ranka jis remiasi į nulaužtą medžio kamieną su dalimi šakų, o kairiojoje, šiek tiek pakylėtoje, laiko kažką panašaus į pasagą.
t-008vidutinis

Kaip žinoma, šių unijos sąlygų įgyvendinimas pri vedė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės skilimo ir karo tarp Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Bajorų luomui pripažintos lengvatos negali būti teikiamos tiems, kurie neišpažįsta katalikų tikėjimo ir išsižada paklusnumo popiežiui". Kaip žinoma, šių unijos sąlygų įgyvendinimas privedė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės skilimo ir karo tarp Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio. Švitrigaila rėmėsi Rusios kunigaikščiais ir bajorais pravoslavais, o Žygimantas — Lietuvos didikais ir bajorais katalikais bei Lenkijos ponais.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kaip žinoma, šių unijos sąlygų įgyvendinimas privedė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės skilimo ir karo tarp Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio. Švitrigaila rėmėsi Rusios kunigaikščiais ir bajorais pravoslavais, o Žygimantas — Lietuvos didikais ir bajorais katalikais bei Lenkijos ponais. Skilimą pavyko pašalinti, sulyginus — bent formaliai — pravoslavų feodalų (ne dvasininkų) teises su to paties luomo katalikų teisėmis.
t-184920vidutinis

Jonas su keliais vyrais įsiveržė į Žygimanto Kęstutaičio miegamąjį, partrenkė valdovą ir prisidėjo prie jo nužudymo.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Laukė jos ilgiau, nei tikėjosi. Kadangi tironui viskas rodėsi įtartina, rūmų vartai buvo uždaryti, o jis pats rūmuose klausėsi pamaldų, kurias čia pat laikė kunigas. Laužtis jėga pro vartus sąmokslininkai nedrįso, kad Žygimantas, išgirdęs triukšmą, kur nepasislėptų, antra vertus, nenorėjo atidėlioti, nes vargu ar kada turėtų tinkamesnę progą.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Bajorų luomui pripažintos lengvatos negali būti teikiamos tiems, kurie neišpažįsta katalikų tikėjimo ir išsižada paklusnumo popiežiui". Kaip žinoma, šių unijos sąlygų įgyvendinimas privedė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės skilimo ir karo tarp Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio. Švitrigaila rėmėsi Rusios kunigaikščiais ir bajorais pravoslavais, o Žygimantas — Lietuvos didikais ir bajorais katalikais bei Lenkijos ponais.
t-198508vidutinis

1432 m. rugsėjo 23 d. Žygimantas Kęstutaitis leido Vilniaus miestiečiams prekiauti ir gabenti prekes be muitų Lietuvos žemėje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau šis Žygimanto galios išaugimas, matyt, bus lėmęs tai, kad greičiau atsiskleidė neigiami jo polinkiai: apiplėšus žudyti ne tik pavienius jam įtartinus asmenis, bet ir ištisas šeimas. Vasaliniai kunigaikščiai ir Lietuvos bajorai tapo ypatingu jo neapykantos taikiniu, išžudyti juos visus aliai vieno buvo vienintelis jo tikslas, vos tik nustojo jautęs išorinių neramumų grėsmę. Net pirkliai negalėjo jaustis saugūs dėl jo nežaboto gobšumo, ir Vilnius ėmė vis labiau smukti.
Visi teiginiai ir įrodymai (31 teiginiai, 43 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—1011
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—78
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—55
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)—46
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)—24
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—25
Lietuvių tautos istorija, t. 3—11