Santrauka

Narbutas priesaiką priskyrė aukoms, nes ją aiškino kaip geranorišką savo paties sąžinės auką. Narbutas teigė, kad lietuviai priesaikomis šaukėsi dievų liudytojų, sakydami „dėl Dievo“ arba „Kad man Periamas sumusztu“.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas priesaiką priskyrė aukoms, nes ją aiškino kaip geranorišką savo paties sąžinės auką.
global_idt-189174
c-001
t-002 Narbutas teigė, kad lietuviai priesaikomis šaukėsi dievų liudytojų, sakydami „dėl Dievo“ arba „Kad man Periamas sumusztu“.
global_idt-189175
c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas teigė, kad lietuviai priesaikomis šaukėsi dievų liudytojų, sakydami „dėl Dievo“ arba „Kad man Periamas sumusztu“.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Lietuviai savo priesaikas duodavo visai panašiai: visi saky­ davo (tai ir dabar yra kaimiečių paprotys) „dėl Dievo“ (Dali lkw u), taip pat: Kad man Periamas sumusztu; tai reiškė šaukti dievus būti liudytojais. Priesaikos su užkeikimu taip pat dar tebegirdimos, formulė buvo: „Kad aš skradžiai prapultau“ (Kad až skradziuprapoltu). Senovės prūsų papročiu prisiekian­ tysis laikydavo dešinę ranką prie savo gerklės.

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai