Santrauka
Šie gyveno ordino, vyskupų arba riterių bajorų dvaruose, kaip laisvi ūkininkai, ir turėjo tik mokėti tam tikrus mokesčius, padėti statyti pilis ir eiti į karą, kaip riterių tarnai (knechtai).
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Knechtai buvo riterių tarnai, gyvenę dvaruose kaip laisvi ūkininkai, mokėję mokesčius, padėję statyti pilis ir ėję į karą. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Knechtai buvo riterių tarnai, gyvenę dvaruose kaip laisvi ūkininkai, mokėję mokesčius, padėję statyti pilis ir ėję į karą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Be to, dar buvo taip pat atėjūnų vokiečių miestiečių ir vals- tiečių. Šie gyveno ordino, vyskupų arba riterių bajorų dva- ruose, kaip laisvi ūkininkai, ir turėjo tik mokėti tam tikrus mo- kesčius, padėti statyti pilis ir eiti į karą, kaip riterių tarnai (knech- tai). Didžiausią krašto gyventojų masę sudarė senieji krašto gyventojai, ordino vadinami vienu bendru vardu — prūsais valstiečiais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |