Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
12 teiginių16 įrašų44 ryšiai
Žygimantas – šaltiniuose minimas Lietuvos kunigaikštis, siejamas su Vytauto ir Švitrigailos aplinka. Atvykęs į naują Vytauto rezidenciją, jis buvo pakrikštytas, o ši vieta tapo Kęstučio, Vytauto šalininkų ir nuo Jogailos persekiojamų žmonių susibūrimo centru. Po kautynių tolimose stepėse Žygimantas kartu su Vytautu ir Švitrigaila naktį pabėgo, taip išvengdamas likimo, ištikusio kai kuriems jų bendražygiams. Kitame, Teodoro Narbuto perteiktame susitarime, Žygimantas minimas kaip įkaitu laikomas kunigaikštis, kurį buvo numatyta paleisti didžiajam kunigaikščiui pažadėjus palei sieną pastatyti dvi ar tris pilis. Pateikta medžiaga neleidžia patikimai nustatyti viso jo gyvenimo laikotarpio, tikslios vietos ir vėlesnio vaidmens Lietuvos istorijoje.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Išvaizda |
|
| |
| Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
Čia atvykęs, jo brolis Žygimantas buvo pakrikštytas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Naujojon jo rezidencijon ėmė rinktis Kęstučio ir jo paties šalininkai, ar Jogailos persekiojamieji. Čia atvykęs, jo brolis Žygimantas buvo pakrikštytas. Susirinko ir kiti giminės, kunigaikščiai: Eišiškių Sudemantas, Alšėniškis.
Žygimantas kartu su Vytautu ir Švitrigaila nakties tamsoje pabėgo po kautynių tolimose stepėse.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Savo galvas tolimose stepėse paliko ir vieninteliai du lietuviai-kryžiuočiai Jonas ir Tomas Survilos. Pačiam Vytautui nakties tamsoje, drauge su jaunu broliu Žygimantu ir Švitrigaila, pasisekė pabėgti. Už išsigelbėjimą, pagal seną tradiciją, jis įkūrė pranciškonų vienuolynus Kaune ir Ašmenoje^39.
Karalius Žygimantas pirmas perbrido ir perplaukė upę, be nuostolių pervesdamas visus raitelius.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Vėliau nušuoliavo prie upės ir iš užpakalio užpuolė pakrantėje išstatytas saugas, atverdami savo vyrams kelią. Karalius su kitais kariais laukė, kuo viskas baigsis; pastebėjęs savo vėliavas kitame krante, jis drąsiai pavarė žirgą į upę ir, vienur briste brisdamas, kitur plaukte plaukdamas, pirmas nusigavo į kitą krantą, pervesdamas be jokių nuostolių visus raitelius. Kol pėstininkai persikėlė plaustais, saulė pakrypo į vakarus.
Žygimantas, praradęs viltį sudaryti taiką, išsiuntė skitams sutartą atlygį, kad šie sulaikytų priešą jo žemėje.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Tačiau Vasilijus, negalėdamas užmiršti imperatoriaus bei kryžiuočių pažadų ir tikėdamasis užgrobti visą Lietuvą, apie taiką nenorėjo nė galvoti. Žygimantas, netekęs vilties pasiekti taikos, kuo greičiausiai išsiuntė skitams pagal sutartį pažadėtą atlyginimą, manydamas, kad šie privers priešą likti savo žemėje. Gavę pinigų, skitai užpuolė su didele kariuomene Maskvos S k ita i u žp u o la M askkunigaikštystę ir smarkiai ją v o s k u n ig a ik šty stę nuniokojo.
Karalius Žygimantas prie Borisovo įkūrė stovyklą su trisdešimt tūkstančių rinktinių karių.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Prie Smolensko įkūręs stovyklą ir pasilikęs čia su dvidešimt tūkstančių karių, pasiuntė į Lietuvą aštuoniasdešimt tūkstančių, įsakydamas, užėmus Oršą bei Drucką, traukti tiesiai į Lietuvos sostinę Vilnių. Žygiuojančią į priekį kariuomenę sustabdė žinia, jog karalius Žygimantas prie Borisovo su trisdešimt tūkstančių rinktinių karių įkūrė stovyklą. Tuo tarpu Glinskis suvoT ia g išk a s M y k o lo kė, jog visos jo viltys bergžG lin sk io g a la s džios ir tuščios, nes Vasilijus, žodžiu pažadėjęs jam atiduoti Smolenską ir šitaip atsilyginti už paramą, nė nesirengė to daryti.
Žygimantas paprašė leisti į Maskvą grįžti pirkliams ir žygūnams, sulaikytiems po karališkųjų teisėjų suėmimo.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Galop jis paprašė leisti laisvai sugrįžti į Maskvą tiems pirkliams ir žygūnams, kurie buvo sulaikyti, kai maskvėnai suėmė karališkuosius teisėjus. Sugrįžęs iš Maskvos, Jesmanas išvydo karalių bei karalienę Vilniuje. Karalius, sulaukęs senyvo amžiaus, nuogąstavo, kad, jam staiga mirus, jo sūnus Augustas, dar visai vaikas, beje, tokio amžiaus, kada nepajėgiama valdyti valstybės, gali netekti Lenkijos sosto, o sudarius lenkams bei lietuviams naują susitarimą,— ir Lietuvos kunigaikštystės.
Karalius Žygimantas tais metais dalyvavo Piotrkovo seimo reikaluose ir šiaurėje kariavo su Rusija.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Iš tikrųjų tais metais vyko Lenkijos seimas Piotrkove, trukęs ilgai ir sėkmingai posėdžiavęs. Tais metais karaliui Žygimantui buvo daug darbų ir rūpesčių; mat, be šito darbštaus seimo, dar kariavo šiaurėje karą su Rusija. Romanas Sanguška kovojo kruvinus mūšius su Rusija; įvyko taip, kad karalius, Piotrkovo seime parengęs abiejų tautų žygį, rudenį su kariuomene išžygiavo iš Vilniaus, bet pasiekė tik Radaškovičius; ten jis susitiko su caro pasiuntiniais, pareiškusiais pageidavimą taikytis.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 4 | 7 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 3 | 4 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 2 | 2 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 2 | 2 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 1 | 1 |