Skirgaila

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vladislovas Jogaila su nemažėjančiu apaštalavimo įkarščiu tuo metu tikrai visą Lietuvą aplankė diegdamas naujo tikėjimo nuostatus; dar numaldęs Baltojoje Rusioje prasidėjusius bruzdėjimus, pargrįžo į Vilnių. Čia, krašto reikalus įstatęs į tvirtas vėžes, tikrąjį savo brolį Skirgailą paskyrė savo vietininku ir titulavo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karališkajai savo valdžiai16. Miestui teko būti liudytoju dviejų prašmatnių vestuvių: Ziemovito, Mazovijos jaunesniojo kunigaikščio, už kurio Jogaila išleido savo seserį Aleksandrą, ir Jonušo, vyresniojo Mazovijos kunigaikščio, kuris vedė Vytauto seserį Oną.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tik taikos sutartyje tarp Ordino maršalo Engelhardo Rabės ir Lietuvos, apie kurią užsimena F o i gt a s, V, 507, sudarytoje ties Kaunu 1388 metais, Scriptum prope Cowno in crastino b. Martini Fpi^copi et confes. an. dom. 1388 [pasirašyta ties Kaunu rytojaus dieną po Šv. Martyno, vyskupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schirgalo Dei gratia dux lithuanie et dominus Tracensis et Polocensis [Skirgaila didysis Lietuvos kunigaikštis ir Trakų bei Polocko valdovas].

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

O Skirgaila, sėkmingai apgulęs Polocką, kur jis pats atsisėdo, Andrių paėmė nelaisvėn ir išsiuntė Lenkijon. Vėliau laisvę atgavęs, Andrius žuvo Vytauto pusėje 1399 m.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

1391 m. liepos 22 d. Jogaila išdavė Skirgailai dokumentą, kad Vilniaus ir kitų miestų be jo žinios niekam neatiduos, net ir tikram savo broliui, ir kad Vilnių ir kitus miestus valdys tiesiog pats Jogaila ir jo palikuonys. Iš to matyt, kad Skirgaila sužinojo aukščiau minėtą projektą, kuriam jis skubinos užbėgti už akių.

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Karalius, paėmęs savo naujos valstybės valdžią, privalėjo tiek daug ką padaryti, kad kurį laiką turėjo tiesiog užmiršti apie gimtąjį kraštą; aukščiausiąją valdžią ten patikėjo Skirgailai, pavesdamas jam eiti vietininko pareigas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus Andriaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30. 28 Tas sandėris buvo sudarytas slapta girioje, prie dabartinių Daugų, Trakų paviete, netoli nuo Alytaus, kaip manau (auf dem Felde Daudisken); tarp atvykusiųjų į tariamą medžioklę buvo: Jogaila, lydimas Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Jono, bei Vaidilos, ir didysis komtūras, kuris jiems iškėlė puikias vaišes.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Netrukus, tais pačiais metais, Vilniuje įvyko Vytauto įvesdinimo į valdžią iškilmės, kai iš Vilniaus vyskupo Andriaus Važilo (Vasiliono) Vytautas gavo patepimą tapti didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, kartu dalyvavo žmona Ona, Jogaila, aukščiausiasis valdovas, daugelis kunigaikščių ir bajorų. Pati karalienė Jadvyga stengėsi sutaikyti nuo seno besipykstančius pusbrolius Skirgailą su Vytautu: tad buvo sudarytos sutartys, kurių galia vienas gavo Kijevo kunigaikštystę ir keletą pilių valdyti nuosavybės teise, o Lietuvos sostinė kartu su didžiuliais valstybės žemių plotais atiteko įžymiajam kariui, kuris greit Algirdo sostui su kaupu sugrąžino senąją šlovę bei galybę50. 48 Długosz Histor.