Santrauka
Bet Vytautas iš pat pradžių parodė tvirtą valdovo ranką, ir visi nepaklusnūs kunigaikščiai buvo ne tik suvaldyti, bet net pašalinti iš savo vietų; jų vietose buvo pastatyti Vytauto vietininkai bajorai. Švitrigaila buvo apsuptas didelės Vytauto kariuomenės, suimtas ir išsiųstas Jogailai į Krokuvą. Tuo būdu tiesioginei Vytauto valdžiai atiteko ir ši, viena iš stambiausiųjų kunigaikštysčių.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Vytautas suvaldė nepaklusnius sričių kunigaikščius, pašalino juos iš vietų ir paskyrė savo vietininkus bajorus. | c-001 | |
| t-002 Vytautas apsupo Švitrigailą didele kariuomene, suėmė jį ir išsiuntė Jogailai į Krokuvą. | c-002 | |
| t-003 Po Skirgailos mirties 1397 m. Vytautas Kijeve paskyrė savo vietininką Alšėnų kunigaikštį Joną Algimantaitį. | c-003 | |
| t-004 Pašalinus Karijotaitį, Podolė buvo padalyta į tris dalis, o Vytautui tiesiogiai atiteko tik rytinė jos dalis. | c-004 | |
| t-005 Jis pats iš pradžių titulavosi tik Trakų kunigaikščiu, bet po kelerių metų (pirmą kartą 1395 m.) ėmė tituluotis didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu. | c-005 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Vytautas suvaldė nepaklusnius sričių kunigaikščius, pašalino juos iš vietų ir paskyrė savo vietininkus bajorus.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
daugelis jų nė neketino jo klausyti. Mat, kiekvienas Algirdo sū- nus jautėsi Vilniaus sričiai turįs daugiau teisių, negu Vytautas. Bet Vytautas iš pat pradžių parodė tvirtą valdovo ranką, ir visi nepaklusnūs kunigaikščiai buvo ne tik suvaldyti, bet net pašalinti iš savo vietų; jų vietose buvo pastatyti Vytauto vietininkai bajorai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas apsupo Švitrigailą didele kariuomene, suėmė jį ir išsiuntė Jogailai į Krokuvą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Pirmiausia Vytautas suvaldė nepaklusnų jauniausiąjį Jogai- los brolį Švitrigailą, kuris po motinos mirties savavališkai buvo užėmęs jos valdytąją Vitebską. Švitrigaila buvo apsuptas didelės Vytauto kariuomenės, suimtas ir išsiųstas Jogailai į Kro- kuvą. Vitebskui Vytautas paskyrė savo vietininką. Maždaug tuo pat metu tokio pat likimo sulaukė ir kitas Jogailos brolis, Kaributas, kuris valdė Naugardą Sieverską. Iš Liubarto sūnaus, Teodoro, tais pačiais metais (1393 m.) buvo atimtas Vladimi- ras, o iš Karijoto sūnaus, Teodoro, — Podolė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po Skirgailos mirties 1397 m. Vytautas Kijeve paskyrė savo vietininką Alšėnų kunigaikštį Joną Algimantaitį.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Netrukus neteko savo srities ir Kijevo kunigaikštis, Jo- gailos brolis Vladimiras. Kijevas buvo atiduotas Skirgailai; o kai šis po kelerių metų (1397 m.) mirė nunuodytas, Vytautas ir ten paskyrė savo vietininką — Alšėnų kunigaikštį Joną Algi- mantaitį. Tuo būdu tiesioginei Vytauto valdžiai atiteko ir ši, viena iš stambiausiųjų kunigaikštysčių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pašalinus Karijotaitį, Podolė buvo padalyta į tris dalis, o Vytautui tiesiogiai atiteko tik rytinė jos dalis.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tuo būdu tiesioginei Vytauto valdžiai atiteko ir ši, viena iš stambiausiųjų kunigaikštysčių. Iš visų čia suminėtų sri- čių ne visiškai perėjo į Vytauto valdžią tik viena Podolė: mat, ji iš seno buvo glaudžiai susijusi su Lenkija. Pašalinus Karijotaitį, ji buvo padalinta į 3 dalis: vakarinė dalis buvo priskirta prie Len- kijos, vidurinė buvo atiduota valdyti, kaip lenas, artimam Vy- tauto šalininkui, Lenkijos didikui Spytkui iš Melštyno, o Vy- tauto tiesioginei valdžiai atiteko tik rytinė jos dalis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jis pats iš pradžių titulavosi tik Trakų kunigaikščiu, bet po kelerių metų (pirmą kartą 1395 m.) ėmė tituluotis didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Todėl žodžiais jis dėjosi esąs ištikimas Jogailos ir Lenkijos va- salas ir išlikusiems sričių kunigaikščiams leido reikšti ištikimybės priesaikas Jogailai, tačiau valdyti jis valdė pats vienas: Jogaila be jo nieko negalėjo padaryti Lietuvoje. Jis pasidarė Jogailos są- jungininkas, o ne valdinys. Jis pats iš pradžių titulavosi tik Tra- kų kunigaikščiu, bet po kelerių metų (pirmą kartą 1395 m.) ėmė tituluotis didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |