Grupė

Sūduviai

32 teiginiai41 įrašas57 ryšiai

Sūduviai – Petro Dusburgiečio kronikoje minima karinga grupė, veikusi Sūduvos ir Kulmo žemėse. Kronikoje jie apibūdinami kaip didelėmis kariuomenėmis rengę antpuolius: įsiveržę į Lubavos žemę sugriovė pilį bei miestą, užėmė pilių Kulmo žemėje ir sudegino Torunės ligoninę. Kitu išskirtiniu epizodu laikomas Bartenšteino pilies puolimas, kai sūduviai ją sugriovė, padegė ir gyventojus išžudė arba išsivarė į nelaisvę. Jų vadas Skomantas su keturiais tūkstančiais gentainių bei stipria lietuvių kariuomene spalio 21 dieną įsiveržė į Kulmo žemę, o kitu metu su sūduvių ir rusų kariuomene ją siaubė devynias dienas. Sūduvių karinis vaidmuo atsiskleidžia ir prie Vinso miško, kur trys tūkstančiai rinktinių vyrų pasivijo atsitraukiančią brolių kariuomenę.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Hermanas iš Šenenbergo (karvedys,XIII a.)Martynas iš GolinoMindaugas (valdovas, XIII a.)SventopelkasUlrichas BajerisAuksinė OrdaKryžiuočių ordinasLietuviaiPagudėnaiRusaiBartenšteinasBirgelavaBysleidaElbingasGalindaKristburgasKulmasKulmo žemėLenkijaLietuvaLubavaNotangaPilaitėPrūsijaSembaSuvalkaiTorunėVartenbergasVėluvaSūduviai

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
SudėtisŠaltinių nesutarimas
  • Skomantas į Kulmo žemę įsiveržė su 4 000 sūduvių gentainių ir stipria lietuvių kariuomene.
  • Liudvikas iš Libencelės atsivedė 1 600 abiejų lyčių sūduvių.
  • 1277 m. spalio 21 d.; taip aprašo Petras Dusburgietis.
  • Aprašydamas sūduvių atvertimą į Kristaus tikėjimą; taip aprašo Petras Dusburgietis.
Struktūra
  • Skomantas buvo sūduvių vadas.
  • Aprašydamas jo vadovaujamus karo žygius; taip nurodo Petras Dusburgietis.
Tikslai
  • Sūduviai siekė atkeršyti už savųjų žūtį ir ankstesnius kryžiuočių smūgius.
  • Skomantas į Kulmo žemę įsiveržė keršyti už savųjų žūtį; sūduviai, pasitelkę lietuvius, puolė Sembos žemę keršydami už priespaudą. Tai autoriaus aprašytas konkrečių žygių tikslas, ne apibendrinta grupės savybė.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Sūduviai rėmė sukilusius pomezaniečius ir kartu su lietuviais rėmė sukilėlius.
  • Sūduviai vykdė karinius žygius: puldavo ir apguldavo pilis, niokodavo žemes, degindavo gyvenvietes bei grobdavo turtą.
  • Sūduviai kartu su prūsais ir lietuviais kariavo prieš kryžiuočius bei apgulė Vėluvos pilį.
  • 1243 m. ir vėlesnių įvykių aprašymuose; taip nurodo Teodoras Narbutas.
  • Petras Dusburgietis taip aprašo konkrečius sūduvių žygius Vartenbergo, Lubavos, Bartenšteino, Kulmo, Notangos ir Sembos žemėse XIII a.
  • Sembos rajone vykusio jungtinės kariuomenės žygio aprašymas; taip nurodo Petras Dusburgietis.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001aukstas

Sūduviai sudegino ir iki pamatų sunaikino Vartenbergo pilį, nužudė du brolius su visa šeimyna, o pilis liko apleista.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Sūduviai, subūrę dar didesnę kariuomenę, atžygiavo prie Vartenbergo pilies ir po ilgų bei atkaklių antpuolių, kuriems broliai kiek galėdami priešinosi, ją sudegino, iki pamatų sunaikino, nužudė du brolius su visa šeimyna, taip po šiai dienai ši pilis ir liko apleista. 160 (155).
t-002aukstas

Jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė, kovojusi Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kai jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė, kovojusi prieš kryžiuočius Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje (III, 122), Manto vadovaujami prūsai nusiaubė Kulmo žemę, o po to (1263 m.) visiškai sutriuškino kryžiuočius mūšio lauke (III, 123). Mindaugo valdoma Lietuva (ypač 1259— 1263 m.
t-003aukstas

Sūduviai, nadruviai ir skalviai su didele kariuomene apsiautė ir smarkiai užpuolė Bysleidos pilį netoli Bartenšteino.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kitais metais456 sūduviai, nadruviai ir skalviai, atitraukę su didele kariuomene, apsiautė Bysleidos pilį457, buvusią netoli Bartenšteino, miške, vardu Kartenė, ir ją smarkiai užpuolė. Šitai matydama, Nameda, Pasdraupučio motina, kilusi iš Mantiminų giminės458, tarė savo sūnums: „Gailiuosi jus pagimdžiusi, kadangi nenorite ginti nuo priešų nei savo gyvybės, nei savo genties”.
t-005aukstas

Sūduviai su didele kariuomene apsiautė Bartenšteino pilį, ją sugriovė, o visus gyventojus išžudė arba išsivarė į nelaisvę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie antrąjį Bartenšteino pilies sugriovimą Sūduviai, išgirdę, kad bartai, varmiai bei kiti prūsai vėl pakluso tikėjimui ir broliams, labai įtūžo ir, atžygiavę su didele kariuomene, staiga apsiautė Bartenšteino pilį, kurioje, broliams iš jos pasitraukus, buvo įsikūrę bartai; jie sugriovė ją, išžudę ar išsivarę į nelaisvę visus gyventojus, ir net pelenais pavertė. 174 (169).
t-006aukstas

Konradas iš Tirbergo su daug brolių ir 1500 raitelių įsiveržė į Sūduvos Kimenavos valsčių, jį nusiaubė ir išsivarė 1000 belaisvių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tai, kaip buvo nusiaubtas Kimenavos valsčius Sūduvos žemėje Brolis Konradas iš Tirbergo, magistras, ir daug brolių su tūkstančiu penkiais šimtais raitelių įsiveržė į Sūduvos žemę ir nusiaubė tą jos valsčių, kuris vadinamas Kimenava488; neskaitant galybės užmuštųjų, jie išsivarė su savimi tūkstantį belaisvių ir išsigabeno galybę kitokio grobio. Kitą dieną, kai brolių kariuomenė atsitraukdama priėjo mišką, vardu Vinsas489, juos pasivijo trys tūkstančiai rinktinių sūduvių vyrų, kuriuos broliai su saviškiais drąsiai užpuolė, daugybę nukovė ir mirtinai sužeidė, o kitus nuvijo iki įeigos į jų žemę. Šiose kautynėse brolių kariuomenė neteko šešių vyrų, kritusių kovoje, visi kiti sveiki sugrįžo atgal.
t-007aukstas

Tepliavos komtūras Ulrichas Bajeris su 12 brolių ir 250 raitelių įsiveržė į Sūduvą, degino ir grobė kraštą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Sūduvos žemės užpuolimą ir daugybės sūduvių nelaisvę bei žūtį Tuo metu, kai netikėlių kariuomenė buvo Sembos žemėje, brolis Ulrichas Bajeris, Tepliavos komtūras, su 12 brolių ir 250 raitelių įsiveržė į Sūduvą ir, neskaitant kitų nuostolių, kurių pridarė šiai žemei, degindamas ir grobdamas, paėmė ir nužudė 150 žmonių, išsivarė į nelaisvę kilmingųjų žmonas, sūnus, dukteris ir šeimyną; šitaip sūduviai čia kur kas daugiau prarado, nei buvo pelnę Semboje. 206 (201).
t-009aukstas

Prie Vinso miško brolių kariuomenę pasivijo 3000 rinktinių sūduvių vyrų, bet broliai juos užpuolė ir privertė trauktis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tai, kaip buvo nusiaubtas Kimenavos valsčius Sūduvos žemėje Brolis Konradas iš Tirbergo, magistras, ir daug brolių su tūkstančiu penkiais šimtais raitelių įsiveržė į Sūduvos žemę ir nusiaubė tą jos valsčių, kuris vadinamas Kimenava488; neskaitant galybės užmuštųjų, jie išsivarė su savimi tūkstantį belaisvių ir išsigabeno galybę kitokio grobio. Kitą dieną, kai brolių kariuomenė atsitraukdama priėjo mišką, vardu Vinsas489, juos pasivijo trys tūkstančiai rinktinių sūduvių vyrų, kuriuos broliai su saviškiais drąsiai užpuolė, daugybę nukovė ir mirtinai sužeidė, o kitus nuvijo iki įeigos į jų žemę. Šiose kautynėse brolių kariuomenė neteko šešių vyrų, kritusių kovoje, visi kiti sveiki sugrįžo atgal.
Visi teiginiai ir įrodymai (32 teiginiai, 41 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

surengė žygį į:
gyveno:
pastatė:
turėjo priklausinį:
Martynas iš Golino puolė ←:
Puolė Sūduviai:
Sūduviai surengė žygį į:
Sūduviai kariavo prieš:
Apgulė Bartenšteiną ←:
Apgulė Bysleidą ←:
Puolė Galindą ←:
Puolė Kulmą ←:
Puolė Lubavą ←:
Puolė Notangą ←:
Puolė Sembą ←:
Puolė Vartenbergą ←:
Apgulė Vėluvą ←:
Puslapio nuorodos:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—2734
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—23
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4—22
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—01