t-001aukstas
Hermanas iš Šenenbergo buvo paskirtas Kulmo žemės krašto komtūru ir vadovavo kovoms su į Kulmo žemę įsiveržusiais sūduviais.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Galop magistras paskyrė šios žemės krašto komtūru brolį Hermaną iš Šenenbergo480, prityrusį karvedį, kuris jiems pradėjo drąsiai priešintis: kiekvieną kartą, kai sūduviai su nedidele kariuomene įsibraudavo į Kulmo žemę, jis su savo ginklanešiais drąsiai jiems pastodavo 478 Istorijos šaltiniai rodo, kad prūsai ir lietuviai turėjo monogamines šeimas. Apie daugpatystę kronikininkas galėjo rašyti dėl to, kad stengėsi pagonis pavaizduoti kaip didžiausius nedorėlius. Antra vertus, manoma, kad ikikrikščioniškoje visuomenėje santuoka galėjusi būti išardoma (Jurginis J., Baudžiavos..., p. 93—94; plg. Pašuta V., Lietuvos..., p. 111; Łowmiański H., Studja..., 1, p. 390, D. 111, 5, 8—9). 479 Bertoldas iš Nordhauzeno (apie 1262 m. iš Baigos komtūro pakeltas į Prūsijos krašto magistrus) kaip Kulmo krašto komtūras dokumentuose minimas 1264—1268 ir 1274—1276.III. 29. Todėl čia aprašyti sūduvių antpuoliai galėjo vykti nuo 1262 m. iki 1277 m. (AB, 2, p. 474; Powierski J., Dobra..., p. 82). 480 Hermanas iš Senbergo kaip Kulmo žemės komtūras minimas 1276 m. pradžioje; vadovauti kovoms su sūduviais galėjo maždaug nuo 1276 m. balandžio, bet ne vėliau kaip nuo 1277 m. vidurio (Powierski J., Dobra..., p. 82; žr. .dar D. III, 135). kelią, užpuldavo juos ir sumušdavo, daugybę išžudydamas, o kitus išsklaidydamas; jis tiek kartų šitai padarė ir tiek jų išžudė, kad sūduviai daugiau nebedrįsdavo rodytis be didesnės kariuomenės.