Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Grupė

Slavai

42 teiginiai62 įrašai46 ryšiai

Slavai – istoriniuose šaltiniuose aprašoma tautų grupė, su kuria lietuvių gentys palaikė ankstyvus kaimynystės ir kultūrinius ryšius. Raštingoji Europa lietuvių gentis artimiau pažino tik XIII a. pradžioje, o slavai, turėję ankstesnių amžių kronikininkų, jas esą žinojo gerokai anksčiau. Narbutas slavams priskiria savitą religinę tradiciją: jie tą pačią dievybę vadino Kolita, Dažba, Dachuba, Daszuba, Dazboh ir Dajebog, o šventę, romėnams žinomą kaip Circumpotatio, vadino Stypa arba Strawa. Šaltinyje taip pat teigiama, kad slavai uosį skyrė Jupiteriui, vardu Jesse, o panašią amžinąją ugnį vadino Zwicz. Politinės ir karinės sąsajos atsiskleidžia pasakojime apie Frotono III žygį į Baltijos rytines pakrantes, kur pirmiausia kariavo su slavais ir nukovė jų karvedį Struniką.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Algirdas (Lietuvos valdovas)Frotonas IIIGediminas (Lietuvos didysiskunigaikštis, XIV a.)JarmerikasSlavų įsiveržimas į Daniją irJarmeriko antroji pergalė priešslavusBiarmiaiGediminaičių dinastijaJotvingiaiKryžiuočių ordinasLatviaiLietuviaiVenedaiŽemaičiaiBaltijaBaltijos jūraDanijaDaugavaDneprasDniepro žemupysGardinasGardino sritisGorodecasKijevasLietuvaLohajskasMinskasNaugardukasPamarisPskovasRoksolanijaVilkijaVilniusMartyno Paleckio stiklo gaminiaiVilniujeistorinė LietuvaSlavai
Romėnai šią šventę vadindavo Circumpotatio (gėrimas ra­ tu), senovės slavai - Stypa arba Strawa.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) · c-199499

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Sudėtis
  • Slavai turėjo savo kronikininkų.
  • Teodoras Narbutas teigia, kad slavai ankstesniais amžiais turėjo savo kronikininkų.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Senovės slavai šventę vadindavo Stypa arba Strawa.
  • Slavai garbino tą pačią dievybę įvairiais vardais: Kolita, Dažba, Dachuba, Daszuba, Dazboh ir Dajebog.
  • Slavai rusinai garbino Jupiterį; Perūno kultas Kijeve įvestas 980 metais Vladimiro Didžiojo, o Didžiajame Naugarde tuo pat metu jį įvedė Sveneldas.
  • Slavai uosį paskirdavo Jupiteriui, vadintam Jesse.
  • Slavai žinojo panašią amžinąją ugnį, vadintą Zwicz.
  • Senovės slavai specialiai darydavo žemas duris, kad įeinantysis arba išeinantysis nusilenktų slenksčiui.
  • Slavai kariavo su Frotonu III; jų karvedys Strunikas buvo nukautas.
  • Teodoras Narbutas aprašo senovės slavų šventės pavadinimą.
  • Teodoras Narbutas taip aprašo slavų religinę praktiką.
  • Teodoras Narbutas pateikia šį aiškinimą apie slavų rusinų religinę praktiką ir jos įvedimą.
  • Teodoras Narbutas aprašo slavų religinį paprotį.
  • Tai Naruševičiaus nuomonė, kurią nurodo Teodoras Narbutas; kalbama apie senovės slavų religiją.
  • Teodoras Narbutas taip aprašo senovės slavų paprotį ir namų įrengimą.
  • Teodoras Narbutas aprašo Frotono III karo žygį į Baltijos jūros rytines pakrantes ir pirmąjį jo susirėmimą su slavais.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-014vidutinis

Narbutas nurodė Naruševičiaus nuomonę, kad slavai žinojo panašią amžinąją ugnį, vadintą Zwicz.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Žemaičiai manė, jog, kai užges amžinoji ugnis, Perkūnas sušals, o dievai užmigs; religijos pasikeitimą aiškino tuo, kad krikščionys tą ugnį užgesino . Kaip mano Naruševičius', slavai taip pat žinojo panašią ugnį, vadintą Zwicz. Šventosios upės Senovės religijos pripažino šventumą kai kurių vandenų, tekančių per šalis, įžymias tuo, kad jos buvo pirmoji tautos protėvių tėvynė.
t-212746vidutinis

Tiesa tai, kad raštingoji Europa ėmė artimiau pažin ti lietuvių tautos gentis tik XIII a. pradžioje, bet nepa lyginti anksčiau jas puikiai žinojo kaimynai slavai, tu rėję savo kronikininkų ankstesniais amžiais.

Įrodymai (1)
t-217105vidutinis

Narbutas teigia, kad slavai tą pačią dievybę garbino įvairiais vardais: Kolita, Dažba, Dachuba, Daszuba, Dazboh ir Dajebog.

Įrodymai (1)
t-007vidutinis

Narbutas aiškino, kad slavai rusinai Perūno kultą iškilmingai perėmė tik po Vladimiro Didžiojo ir Sveneldo veiksmų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Rusios istorija liudija, kad 980 metais tą garbinimą įvedė Kijeve Vladimiras Didysis, liepęs pastatyti ant kalno to dievo stabą - visiškai tokį, kokį buvo matęs variagų Lietuvoje, kitaip Rusioje, arba dabartinėje Prūsijoje, kadangi tenai svečiavosi pabėgęs iš Naugardo, bijodamas savo brolio Jaropolko. Vladimiro vietininkas Sveneldas tuo pat metu įvedė Perkūno kultą Didžiajame Naugarde. O tai aiškiai rodo, kad seniau slavai rusinai negarbino Jupiterio su tokiomis iškilmėmis ir, aišku, jis buvo garbinamas ne Perūno vardu.
t-016vidutinis

Narbutas rašė, kad slavai uosį skyrė Jupiteriui, vadintam Jesse.

Įrodymai (1)
Visi teiginiai ir įrodymai (42 teiginiai, 62 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

kariavo prieš:
Frotonas IIIJarmerikas
buvo puolamas:
Jarmerikas
buvo užkariauta:
Jarmerikas
turėjo priklausinį:
BiarmiaiGorodecasLohajskasMinskasRoksolanija
priklausė:
Venedai
puolė:
Slavų įsiveržimas į Daniją ir Jarmeriko antroji pergalė prieš slavusDanija
gyveno:
BaltijaLietuvaPamaris
užėmė:
Baltija
keliavo į:
DneprasDniepro žemupysGardinasGardino sritis
valdė:
Roksolanija
užkariavo:
Vilkija
Frotonas III kariavo prieš ←:
Frotonas III
Jarmerikas puolė ←:
Jarmerikas
Jarmerikas užkariavo ←:
Jarmerikas
Puolė Slavai:
Jarmerikas
Slavai puolė:
Danija
Slavai gyveno:
Pamaris
Puolė Daniją ←:
Danija
Puslapio nuorodos:
AlgirdasGediminasMartyno Paleckio stiklo gaminiai VilniujeGediminaičių dinastijaJotvingiaiKryžiuočių ordinasLatviaiLietuviaiŽemaičiaiBaltijos jūraDaugavaKijevasLietuvaNaugardukasPskovasVilniusistorinė Lietuva

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—2236
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—1421
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—32
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—22
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)—11