Biarmiai

Santrauka

Narbutas biarmius, arba permius, laikė savita didelės šiaurės slavų šeimos šaka, besiskiriančia tarme, papročiais ir fizionomija. Narbutas rašė, kad iki vikingų atsikraustymo į Didįjį Naugardą Biarmija, palaikydama ryšius su Naugardo slavais, sudarė atskirą valstybę. Narbutas iš skandinavų legendų ir fragmentiškų paminėjimų sprendė, kad Biarmija buvo turtinga ir turėjo daug brangiųjų metalų.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas biarmius, arba permius, laikė savita didelės šiaurės slavų šeimos šaka, besiskiriančia tarme, papročiais ir fizionomija. global_id t-189430		c-001
t-002 Narbutas rašė, kad iki vikingų atsikraustymo į Didįjį Naugardą Biarmija, palaikydama ryšius su Naugardo slavais, sudarė atskirą valstybę. global_id t-189431		c-002
t-003 Narbutas iš skandinavų legendų ir fragmentiškų paminėjimų sprendė, kad Biarmija buvo turtinga ir turėjo daug brangiųjų metalų. global_id t-189432		c-003
t-004 Narbutas teigė, kad stiprėjant rusų valstybei Biarmija turėjo tapti jos provincija, nors biarmiai atkakliai laikėsi senosios stabmeldystės. global_id t-189433		c-004
t-005 Narbutas šventąjį Steponą, Permės vyskupą, vadino tikruoju Biarmijos apaštalu ir siejo su Biarmijos krikščionėjimu. global_id t-189434		c-005
t-006 Narbutas teigė, kad biarmiai nuo senų laikų turėjo savo raidyną, gerokai ankstesnį už XI amžių. global_id t-189435		c-006

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas teigė, kad biarmiai nuo senų laikų turėjo savo raidyną, gerokai ankstesnį už XI amžių.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Mat jeigu biarmiečiai nebūtų turėję savo rai­ dyno, nebūtų buvę reikalo išradinėti naujo, turint rankose ir slavišką raštą, ir knygas, kurių kalba ir ten buvo vietinė. Ta­ čiau akivaizdžiausias yra dalykas, kad biarmiečiai turėjo savo raidyną nuo senų laikų, gerokai ankstesnių už XI amžių. Pati to raidyno sudėtis įrodo jį esant labai seną.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

• Biarmiai priklausė Slavai