Martyno Paleckio privilegijos kontekste minimi į Vilnių iš Lenkijos vežami stiklo gaminiai: didelės ir mažos Kurovo stiklinės bei langų stiklas. Šaltinis nurodo jų kainas, pardavimo ribojimus ir kasmetinę stiklinių prievolę karališkiesiems Vilniaus rūmams.
Privilegija, duota Paleckiui steigti šią liejyklą, yra rašyta slavų kalba, su lotynišku karaliaus ir rusišku raštininko Valerijono parašu, su prikabintu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudu. Duota 1547 metų gegužės 22 dieną, 5 indikte. Sklypas, skirtas fabrikui statyti, buvo „prie Vilniaus miesto, už Vilijos upės, tarp karaliaus šunidės ir Vilniaus vaivados ir karaliaus kanclerio Hlebavičiaus plytinės", perduotas Paleckio žiniai, karaliaus valia, per Vilniaus gorodničių Povilą Giedraitį.
Atsižvelgdamas į Paleckio prašymą, karalius suteikė tik jam ir jo palikuonims teisę supirkti visokių rūšių į Vilnių iš Lenkijos vežamą stiklą, išskyrus Venecijos. Tačiau buvo įpareigotas parduoti jį ne brangiau kaip: didelę Kurovo stiklinę, į kurią telpa dvi mažesnės, po 6 didžiąsias lietuviškas monetas. O nedidelės stiklinės turėjo būti parduodamos po 3 mažesnes monetas. O langų stiklą „turi paklusniai ir dievobaimingai pardavinėti žmonių neapsunkindamas". Karalius už savo žemės dovanojimą įsakė Paleckiui, vietoje užmokesčio, į karališkuosius Vilniaus rūmus kasmet pristatyti po 200 didžiųjų Kurovo stiklinių ir po du šimtus mažesniųjų.
Atsižvelgdamas į Paleckio prašymą, karalius suteikė tik jam ir jo palikuonims teisę supirkti visokių rūšių į Vilnių iš Lenkijos vežamą stiklą, išskyrus Venecijos. Tačiau buvo įpareigotas parduoti jį ne brangiau kaip: didelę Kurovo stiklinę, į kurią telpa dvi mažesnės, po 6 didžiąsias lietuviškas monetas. O nedidelės stiklinės turėjo būti parduodamos po 3 mažesnes monetas. O langų stiklą „turi paklusniai ir dievobaimingai pardavinėti žmonių neapsunkindamas". Karalius už savo žemės dovanojimą įsakė Paleckiui, vietoje užmokesčio, į karališkuosius Vilniaus rūmus kasmet pristatyti po 200 didžiųjų Kurovo stiklinių ir po du šimtus mažesniųjų.
Atsižvelgdamas į Paleckio prašymą, karalius suteikė tik jam ir jo palikuonims teisę supirkti visokių rūšių į Vilnių iš Lenkijos vežamą stiklą, išskyrus Venecijos. Tačiau buvo įpareigotas parduoti jį ne brangiau kaip: didelę Kurovo stiklinę, į kurią telpa dvi mažesnės, po 6 didžiąsias lietuviškas monetas. O nedidelės stiklinės turėjo būti parduodamos po 3 mažesnes monetas. O langų stiklą „turi paklusniai ir dievobaimingai pardavinėti žmonių neapsunkindamas". Karalius už savo žemės dovanojimą įsakė Paleckiui, vietoje užmokesčio, į karališkuosius Vilniaus rūmus kasmet pristatyti po 200 didžiųjų Kurovo stiklinių ir po du šimtus mažesniųjų.
Tais pačiais metais Vilniuje buvo įsteigtas pirmasis stiklo fabrikas. Karaliaus dvariškis Martynas Paleckis, žmogus išradingas ir apsukrus, atvykęs iš Lenkijos, Lietuvos maršalkos Mikalojaus Radvilos užtartas, iš karaliaus gavo atitinkamą žemės sklypą prie miesto, už Vilijos, ir leidimą steig- 32 33 Žr. III priedą. Žr. VIII šios knygos priedą. V I L N 7 I A U S MIESTO ISTORIJA II TOM A S 274 ## Puslapis 291 IV KNYGA ti stiklo liejyklą, o kartu privilegiją, leidžiančią Vilniuje pardavinėti lenkišką stiklą34.