Martyno Paleckio privilegijos kontekste minimi į Vilnių iš Lenkijos vežami stiklo gaminiai: didelės ir mažos Kurovo stiklinės bei langų stiklas. Šaltinis nurodo jų kainas, pardavimo ribojimus ir kasmetinę stiklinių prievolę karališkiesiems Vilniaus rūmams.
Privilegija, duota Paleckiui steigti šią liejyklą, yra rašyta slavų kalba, su lo tynišku karaliaus ir rusišku raštinin ko Valerijono parašu, su prikabintu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudu. Duota 1547 metų gegu žės 22 dieną, 5 indikte. Sklypas, skir tas fabrikui statyti, buvo „prie Vil niaus miesto, už Vilijos upės, tarp karaliaus šunidės ir Vilniaus vaiva dos ir karaliaus kanclerio Hlebavi- čiaus plytinės", perduotas Paleckio žiniai, karaliaus valia, per Vilniaus gorodničių Povilą Giedraitį.
Atsi žvelgdamas į Paleckio prašymą, ka ralius suteikė tik jam ir jo palikuo nims teisę supirkti visokių rūšių į Vilnių iš Lenkijos vežamą stiklą, iš skyrus Venecijos. Tačiau buvo įpa reigotas parduoti jį ne brangiau kaip: didelę Kurovo stiklinę, į kurią telpa dvi mažesnės, po 6 didžiąsias lietu viškas monetas. O nedidelės stikli nės turėjo būti parduodamos po 3 mažesnes monetas. O langų stiklą „turi paklusniai ir dievobaimingai pardavinėti žmonių neapsunkinda mas". Karalius už savo žemės do vanojimą įsakė Paleckiui, vietoje už mokesčio, į karališkuosius Vilniaus rūmus kasmet pristatyti po 200 di džiųjų Kurovo stiklinių ir po du šim tus mažesniųjų.
Atsi žvelgdamas į Paleckio prašymą, ka ralius suteikė tik jam ir jo palikuo nims teisę supirkti visokių rūšių į Vilnių iš Lenkijos vežamą stiklą, iš skyrus Venecijos. Tačiau buvo įpa reigotas parduoti jį ne brangiau kaip: didelę Kurovo stiklinę, į kurią telpa dvi mažesnės, po 6 didžiąsias lietu viškas monetas. O nedidelės stikli nės turėjo būti parduodamos po 3 mažesnes monetas. O langų stiklą „turi paklusniai ir dievobaimingai pardavinėti žmonių neapsunkinda mas". Karalius už savo žemės do vanojimą įsakė Paleckiui, vietoje už mokesčio, į karališkuosius Vilniaus rūmus kasmet pristatyti po 200 di džiųjų Kurovo stiklinių ir po du šim tus mažesniųjų.
Atsi žvelgdamas į Paleckio prašymą, ka ralius suteikė tik jam ir jo palikuo nims teisę supirkti visokių rūšių į Vilnių iš Lenkijos vežamą stiklą, iš skyrus Venecijos. Tačiau buvo įpa reigotas parduoti jį ne brangiau kaip: didelę Kurovo stiklinę, į kurią telpa dvi mažesnės, po 6 didžiąsias lietu viškas monetas. O nedidelės stikli nės turėjo būti parduodamos po 3 mažesnes monetas. O langų stiklą „turi paklusniai ir dievobaimingai pardavinėti žmonių neapsunkinda mas". Karalius už savo žemės do vanojimą įsakė Paleckiui, vietoje už mokesčio, į karališkuosius Vilniaus rūmus kasmet pristatyti po 200 di džiųjų Kurovo stiklinių ir po du šim tus mažesniųjų.
Tais pačiais metais Vilniuje buvo įsteigtas pirmasis stik lo fabrikas. Karaliaus dvariškis Martynas Paleckis, žmogus išradingas ir apsukrus, atvykęs iš Lenkijos, Lietuvos mar šalkos Mikalojaus Radvilos užtartas, iš karaliaus gavo ati tinkamą žemės sklypą prie miesto, už Vilijos, ir leidimą steig- 32 33 Žr. III priedą. Žr. VIII šios knygos priedą. V I L N 7 I A U S MIESTO ISTORIJA II TOM A S 274 ## Puslapis 291 IV KNYGA ti stiklo liejyklą, o kartu privilegiją, leidžiančią Vilniuje par davinėti lenkišką stiklą34.