Santrauka

Netoli Dnepro atsitraukiantį Glinskį pasitiko šešiasdešimt tūkstančių maskvėnų. Narbutas Dnepro pakrantėse tarp Mogiliovo ir Rogačiovo mini daugybę milžinkapių ir juos sieja su skitais. Narbutas rašė, kad pelazgai ilgainiui plačiai pasklido Juodosios ir Viduržemio jūrų pakrantėse nuo Po ir Arno žiočių iki Dnepro ir Dono.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Netoli Dnepro atsitraukiantį Glinskį pasitiko šešiasdešimt tūkstančių maskvėnų.
t-002 Narbutas Dnepro pakrantėse tarp Mogiliovo ir Rogačiovo mini daugybę milžinkapių ir juos sieja su skitais.
t-003 Narbutas rašė, kad pelazgai ilgainiui plačiai pasklido Juodosios ir Viduržemio jūrų pakrantėse nuo Po ir Arno žiočių iki Dnepro ir Dono.
t-004 Narbutas teigė, kad 1540 m. pr. Kr. skitams priklausė Dnepro žiotys ir Tauridė.
t-005 Narbutas chionitus laikė Padneprės emporiumų graikų kolonistais, gyvenusiais dešiniajame Dnepro krante ties Kijevu.
t-006 Narbutas pasakoja, kad Herodotui Padneprės graikų kolonistai sakę, jog gintaras juos pasiekdavęs iš šiaurės vakarų jūros.
t-007 Narbutas aiškino, kad gelonų-budinų nepasiekė nuo Dnestro plūdusios skitams priešiškos tautos, nes jos neprasiskverbė į kairįjį Dnepro krantą.
t-008 Narbutas kairiąją Dnepro pakrantę apibūdino kaip platų pavasario potvynių užliejamą slėnį su vasarą išdžiūstančiais ežerais.
t-009 Narbutas rašė, kad senoji kairioji Dnepro šaka driekėsi nuo Beržūnos iki Desnos žiočių, o prie Kijevo buvo įlankų ir gilių ežerėlių.
t-010 Narbutas rašė, kad daugiausia Baltarusijos pilkapių buvo Dnepro vidurupyje nuo Sklovo apylinkių iki Pripetės žiočių.
t-011 Tačiau ži noma, kad Dnepro pakrantėje buvo tvirtovė, vadinama Chue, Chunnigard-, ji priklausė minėtai tautai.
t-012 Iš čia, tęsdami kelionę į vakarus, atėjo į kairįjį krantą Pripetės, senovėje laikytos vakarine Dnepro šaka1, Pentikapo upe, kurios vandens baseinas jungėsi su Nemuno sistema (.21).
t-013 Iš to darau išvadą, jog Gerų kraštas plytėjo abie jose Dnepro pakrantėse, kur viename plote sukaupta ga na daug pilkapių, panašių į šen bei ten išmėtytus kapi nynus, šio krašto vidurys yra Rogačiovas, kurio apylin kėse esama gausiausių pilkapių rinkinių.
t-014 Tų įdubų juos tos buvo dugnas Dnepro įlankų, kurios kitados, kai pa grindinės upės vandens lygis buvo gerokai aukštesnis, tekėdavo visais metų laikais.
t-015 Nors pilkapių pasitaiko visoje Baltarusijoje, tačiau daugiausia jų esti Dnepro vidurupyje, ypač kiek aukščiau Sklovo iki Pripetės žiočių, kairiojoje pakrantėje jie plyti palei senas Rusijos sienas su Lietuvos valstybe, de šiniojoje driekiasi už Borisovo.

Ryšiai

  • Buvo kelionės vieta: Hiriai