Santrauka
Narbutas herulus laiko ta pačia gentimi, kuri anksčiau buvo vadinama hiriais. Narbutas spėja, kad hiriai, eidami paskui gotus, apie II amžiaus pabaigą apsigyveno dešiniajame Dnestro krante. Pasak Narbuto istorijos supratimo, hiriai į Rytus atėjo iš lietuvių krašto prie Jūros upės dešiniajame Nemuno žemupio krante.
Teiginiai
| Teiginys | ||||||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| t-001 Narbutas herulus laiko ta pačia gentimi, kuri anksčiau buvo vadinama hiriais. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| t-002 Narbutas spėja, kad hiriai, eidami paskui gotus, apie II amžiaus pabaigą apsigyveno dešiniajame Dnestro krante. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| t-003 Pasak Narbuto istorijos supratimo, hiriai į Rytus atėjo iš lietuvių krašto prie Jūros upės dešiniajame Nemuno žemupio krante. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. |
Citatos
-
id: c-175696 citata_originali: | 290 Istorijoje esama aiškių įrodymų, kad tarp gotų buvę ir hirių, tų pačių, apie kuriuos jau daug rašėme. Jorda nas rašo, kad jie ėjo išvien su gotais, bet baigia pasako jimą kaip ir Prokopijus; kai girdime tų pačių istorikų pateiktas žinias apie skirius ir sudargus, apie hirius jau nematome jokių užuominų. Tačiau III amžiaus pabaigoje minimi herulai; tai gentis, laikoma ta pačia, kuri anks čiau buvo vadinama hiriais. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-192926
-
id: c-175697 citata_originali: | Gotams persikėlus į deši nįjį Dnestro krantą, tai žinoma iš gotų istorijos ir Bizan tijos rašytojų kūrinių, nei gotų, nei dakų ten jau nega lėjo būti; todėl žemė buvo neužimta, ir lietuvių tauta hi- riai, ėję įkandin gotų, tikriausiai ten ir apsigyveno maž daug II krikščioniškosios eros amžiaus pabaigoje. Šią liesą patvirtina ir vėlesnė šio krašto istorija. III amžiaus pabaigoje ar IV amžiaus pradžioje slavų tiveriečių gen tys dėl kažkokių aplinkybių pokyčių persikėlė nuo Dnest ro žemupio prie Dnepro ir pasistūmėjo palei šią upę aukš- lyn net iki Rosės žiočių kaip tik tada, kai jau dauguma birių perėjo prie Dunojaus, galbūt norėdami sustiprinti pastipusią skiriu ir sudargų karinę galią. Vėliau toje Ukrainos dalyje apsigyveno tiveriečių ainiai polianai, ku rie vertėsi žemdirbyste, buvo vaišingi ir troško draugiš kų santykių su kitais. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-192927
-
id: c-175698 citata_originali: | 294 Išsiaiškinus visus šiuos dalykus, nereikia abejoti, kad birių gyventa pakrantėse ukrainiečių Rosės, kurią pa gal savo religinius papročius pašventino suteikdami jai šį mitinį vardą. Čia jie gyveno nuo III amžiaus pabaigos beveik iki XII amžiaus vidurio, kai, graikų imperatoriui Jonui Komninui 1121 metais nugalėjus pečenegus, išsi kėlė į kairįjį Dnepro krantą pas poloviečius; taigi ten jie gyveno aštuonis šimtmečius, ir būtent tai nulėmė lie tuvių genčių suteiktų vietovardžių ir upių pavadinimų pastovumą. Dar reikia atkreipti dėmesį į tai, kad, pasak mūsų istorijos supratimo, hiriai atėjo į Rytus iš lietu vių krašto, esančio Nemuno žemupio dešiniojoje pakran tėje, kur jie gyveno prie Jūros upės. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-192928