Narbutas herulus laiko ta pačia gentimi, kuri anksčiau buvo vadinama hiriais. Narbutas spėja, kad hiriai, eidami paskui gotus, apie II amžiaus pabaigą apsigyveno dešiniajame Dnestro krante. Pasak Narbuto istorijos supratimo, hiriai į Rytus atėjo iš lietuvių krašto prie Jūros upės dešiniajame Nemuno žemupio krante.
290 Istorijoje esama aiškių įrodymų, kad tarp gotų buvę ir hirių, tų pačių, apie kuriuos jau daug rašėme. Jorda nas rašo, kad jie ėjo išvien su gotais, bet baigia pasako jimą kaip ir Prokopijus; kai girdime tų pačių istorikų pateiktas žinias apie skirius ir sudargus, apie hirius jau nematome jokių užuominų. Tačiau III amžiaus pabaigoje minimi herulai; tai gentis, laikoma ta pačia, kuri anks čiau buvo vadinama hiriais.
Gotams persikėlus į deši nįjį Dnestro krantą, tai žinoma iš gotų istorijos ir Bizan tijos rašytojų kūrinių, nei gotų, nei dakų ten jau nega lėjo būti; todėl žemė buvo neužimta, ir lietuvių tauta hi- riai, ėję įkandin gotų, tikriausiai ten ir apsigyveno maž daug II krikščioniškosios eros amžiaus pabaigoje. Šią liesą patvirtina ir vėlesnė šio krašto istorija. III amžiaus pabaigoje ar IV amžiaus pradžioje slavų tiveriečių gen tys dėl kažkokių aplinkybių pokyčių persikėlė nuo Dnest ro žemupio prie Dnepro ir pasistūmėjo palei šią upę aukš- lyn net iki Rosės žiočių kaip tik tada, kai jau dauguma birių perėjo prie Dunojaus, galbūt norėdami sustiprinti pastipusią skiriu ir sudargų karinę galią. Vėliau toje Ukrainos dalyje apsigyveno tiveriečių ainiai polianai, ku rie vertėsi žemdirbyste, buvo vaišingi ir troško draugiš kų santykių su kitais. Jų gyvenamosios vietos plytėjo šiuose kraštuose ir Padneprėje net ligi Kijevo.
Čia jie gyveno nuo III amžiaus pabaigos \nbeveik iki XII amžiaus vidurio, kai, graikų imperatoriui \nJonui Komninui 1121 metais nugalėjus pečenegus, išsi\nkėlė į kairįjį Dnepro krantą pas poloviečius; taigi ten \njie gyveno aštuonis šimtmečius, ir būtent tai nulėmė lie\ntuvių genčių suteiktų vietovardžių ir upių pavadinimų \npastovumą. Dar reikia atkreipti dėmesį į tai, kad, pasak \nmūsų istorijos supratimo, hiriai atėjo į Rytus iš lietu\nvių krašto, esančio Nemuno žemupio dešiniojoje pakran\ntėje, kur jie gyveno prie Jūros upės. Sis kraštas savo \nderlingumu ir kitomis gyventi palankiomis aplinkybėmis \nprimena Parosės Ukrainą; tas, kuris lankėsi šiose abie\njose šalyse, galėjo įžvelgti jų panašumą.
Gotams persikėlus į deši nįjį Dnestro krantą, tai žinoma iš gotų istorijos ir Bizan tijos rašytojų kūrinių, nei gotų, nei dakų ten jau nega lėjo būti; todėl žemė buvo neužimta, ir lietuvių tauta hiriai, ėję įkandin gotų, tikriausiai ten ir apsigyveno maž daug.
Gotams persikėlus į deši nįjį Dnestro krantą, tai žinoma iš gotų istorijos ir Bizan tijos rašytojų kūrinių, nei gotų, nei dakų ten jau nega lėjo būti; todėl žemė buvo neužimta, ir lietuvių tauta hi- riai, ėję įkandin gotų, tikriausiai ten ir apsigyveno maž daug II krikščioniškosios eros amžiaus pabaigoje. Šią liesą patvirtina ir vėlesnė šio krašto istorija. III amžiaus pabaigoje ar IV amžiaus pradžioje slavų tiveriečių gen tys dėl kažkokių aplinkybių pokyčių persikėlė nuo Dnest ro žemupio prie Dnepro ir pasistūmėjo palei šią upę aukš- lyn net iki Rosės žiočių kaip tik tada, kai jau dauguma birių perėjo prie Dunojaus, galbūt norėdami sustiprinti pastipusią skiriu ir sudargų karinę galią. Vėliau toje Ukrainos dalyje apsigyveno tiveriečių ainiai polianai, ku rie vertėsi žemdirbyste, buvo vaišingi ir troško draugiš kų santykių su kitais. Jų gyvenamosios vietos plytėjo šiuose kraštuose ir Padneprėje net ligi Kijevo.
Dar reikia atkreipti dėmesį į tai, kad, pasak mūsų istorijos supratimo, hiriai atėjo į Rytus iš lietu vių krašto, esančio Nemuno žemupio dešiniojoje pakran tėje, kur jie gyveno prie Jūros upės.
Čia jie gyveno nuo III amžiaus pabaigos \nbeveik iki XII amžiaus vidurio, kai, graikų imperatoriui \nJonui Komninui 1121 metais nugalėjus pečenegus, išsi\nkėlė į kairįjį Dnepro krantą pas poloviečius; taigi ten \njie gyveno aštuonis šimtmečius, ir būtent tai nulėmė lie\ntuvių genčių suteiktų vietovardžių ir upių pavadinimų \npastovumą. Dar reikia atkreipti dėmesį į tai, kad, pasak \nmūsų istorijos supratimo, hiriai atėjo į Rytus iš lietu\nvių krašto, esančio Nemuno žemupio dešiniojoje pakran\ntėje, kur jie gyveno prie Jūros upės. Sis kraštas savo \nderlingumu ir kitomis gyventi palankiomis aplinkybėmis \nprimena Parosės Ukrainą; tas, kuris lankėsi šiose abie\njose šalyse, galėjo įžvelgti jų panašumą.