Vokiečiai apsiėmė laikytis taikos su krikščioniškomis Trakų kunigaikštijos žemėmis, tarp jų ir Melniku. Vytauto laikais Melnikas buvo tarp Palenkės vietų, kur rusėniškose LDK žemėse imta statyti pilis. Boleslovas, Mazovijos kunigaikštis, užpuolė Palenkę ir užėmė Melniką, Belską bei Drohičiną.
Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, Trakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniškose LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje (Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas).
O Vokiečiai apsiėmė tik su krikščioniškomis Trakų kunigaikštijos žemėmis: Gardinu, Volkovisku, Drohičinu, Melniku, Bielsku, Brestu ir Kamieńcu laikytis taikos kaipo priedangos, kad su pagoniškomis Lietuvos sritimis galį taikos ir nesilaikyti^1 ).
Lietuvos metraštyje Jogailos karas su Mazovija ir lenkais aiškinamas tuo, kad Mazovijos kunigaikštis, lenkų padedamas, buvo užgrobęs Drohičiną ir Melniką.
28. APIE JOGAILOS ŽYGĮ I LENKIJĄ IR ŠVENTOJO KRYŽIAUS MEDŽIO PAGROBIMĄ Jogaila valdydamas visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, pradėjo kariauti su Mazovija2 ir su Lenkais, nes Mazovijos kunigaikštis, Lenkų padedamas, buvo užgrobęs Drohičiną ir Melniką. Jogaila daug kartų žygiavo į Lenkų žemę ir padarė daug žalos Lenkų bei Mozūrų žemėms, ir praliejo daug Romos tikėjimo krikščionių kraujo nuo Lietuvos sienų ligi pat Vislos upės 3.
O paskui didysis kunigaikštis Kazimieras atvyko į Vilnių ir sėdo valdyti Vilniaus — savo dėdės ir tėvo, didžiojo kunigaikščio Vytauto, sostinės— ir visos Didžiosios Lietuvos, Rusų ir Volynės Kunigaikštystės. Būnant Kazimierui Vilniuje, Drohičino ir Melniko seniūnu buvo Jurgis Nosuta 8 , paskirtas dar Žygimanto. Kai tik jis išgirdo, kad karalaitis Kazimieras pakeltas didžiuoju kunigaikščiu, o Mykoliukas Zygimantailis pabėgo į Mazoviją, nusprendė su tais miestais pereiti Mykoliuko Zygimantaičio tarnybon ir dar prikalbėjo daugelį lenkų miestų atsiskirti nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.
APIE TOTORIŲ CHANĄ BALAKLAJŲ, NAUGARDUKO KUNIGAIKŠTI SKIRMANTĄ, JO ŠONŲ KUKOVAITĮ IR MOTINĄ PAJAUTĄ O Skirmantas kunigaikščiavo Naugarduke. Ir Mstislavas1 , Lucko2 ir Pinsko3 kunigaikštis, ėmė kariauti su kunigaikščiu Skirmantu, norėdamas išguiti iš jo tėvonijos — iš Brastos, iš Melniko, iš Gardino ir iš Naugarduko. Skirmantas nusiuntė savo pasiuntinius pas 2ivinbudą, Lietuvos didįjį kunigaikštį, prašydamas, kad suteiktų jam pagalbą prieš rusus.
28. APIE JOGAILOS ŽYGĮ I LENKIJĄ IR ŠVENTOJO KRYŽIAUS MEDŽIO PAGROBIMĄ Jogaila valdydamas visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, pradėjo kariauti su Mazovija2 ir su Lenkais, nes Mazovijos kunigaikštis, Lenkų padedamas, buvo užgrobęs Drohičiną ir Melniką. Jogaila daug kartų žygiavo į Lenkų žemę ir padarė daug žalos Lenkų bei Mozūrų žemėms, ir praliejo daug Romos tikėjimo krikščionių kraujo nuo Lietuvos sienų ligi pat Vislos upės 3.