Lietuvos istorijos žinių lobynas
Sąvoka
6 teiginiai8 įrašai26 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Vaivada (lenk. wojewoda, lot. palatinus) – aukščiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos ir dab. Lenkijos Respublikos vaivadijos pareigūnas, vaivadijos valdytojas, Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Vaivada šiame įraše žymi srities viršininką ir karo vadovą. Ankstesniame šaltinyje vaivados apibrėžti kaip Vilniaus ir Trakų sričių lenkiškojo tipo urėdai, o šiame šaltinyje terminas vartojamas ir bendram Lietuvos, Rusios, lenkų bei vokiečių vaivadų sluoksniui, ir konkrečiam Krokuvos vaivadai įvardyti.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Reikšmė |
|
| |
| Vartosena |
|
|
Patikrinti teiginiai
Lenkų karalystėje buvusios dignitorijos, kėdės ir urėdai turėjo būti įsteigti Vilniuje, įskaitant Vilniaus vaivadą.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
„dignitorijas, kėdes ir urėdus, kokie yra įsteigti lenkų karalijoje, bus įsteigta ir įkurdinta Vilniuje, būtent Vilniaus vaivada ir kaštelionas, taip pat ir Trakuose...”
Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vilniaus vaivadą Goštautą ir Lietuvos maršalą Rumbaudą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Po to prasidėjo ilgos tarpusavio rietenos, kurias nuolat kurstė ir Vytautas, ir lenkai, siuntinėdami žygūnus: Lietuvos didysis kunigaikštis stengėsi iš lenkų išgauti sutikimą, o šie — priversti Vytautą atsisakyti savo sumanymo. Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vilniaus vaivadą Goštautą bei Lietuvos maršalą Rumbaudą. Luomų susirinkime jie trumpai, bet aiškiai išdėstė valdovo reikalavimus.
Vilniaus ir Trakų vaivadų pareigybės įvestos 1413 m.; iki tol panašias vaivadų funkcijas vykdė seniūnai.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
4 Vilniaus ir Trakų vaivadų pareigybės Algirdo valdymo laikotarpiu (m. 1377) dar nebuvo; (vestos 1413 m. Ligi tol panašias j vaivadų funkcijas vykdė seniūnai. Tarp Vilniaus seniūnų pirmas iš Goštautų buvo Andrius Goštautas (1387 m.). Pirmas Vilniaus vaivada buvo Vaitiekus M anvydas (1413—1424), o pirmas Goštautas Vilniaus vaivados poste — Jonas Goštautas (1443—1458).
Tik Vilniaus ir Trakų sritys nuo 1413 m. turėjo savo viršininkus, vadinamus ne vietininkais, bet vaivadomis.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tik Vilniaus ir Trakų sritys nuo 1413 m. turėjo savo viršininkus, vadinamus ne vietininkais, bet vaivadomis. Tai buvo lenkiškojo tipo urėdai, kurie vesdavo savo srities bajoriją į karą ir turėdavo kitokių, į vietininkų panašių, pareigų. Jiems karo reikaluose ir teismuose tarsi padėjėjai buvo kaštelionai.
Goštautas paskirtas pirmuoju Vilniaus vaivada.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Ir, įkurdinęs miestą, perkėlė savo sostinę iš Trakų į Vilnių ir pirmuoju Vilniaus vaivada paskyrė savo etmoną Goštautą5, Stulpų herbo, gimusį iš Grumbio, kurį vokiečiai Kaune buvo paėmę nelaisvėn.
Unijos akte Jogaila ir Vytautas pažadėjo Vilniuje įsteigti vaivados ir kašteliono pareigybes.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
„dignitorijas, kėdes ir urėdus, kokie yra įsteigti lenkų karalijoje, bus įsteigta ir įkurdinta Vilniuje, būtent Vilniaus vaivada ir kaštelionas, taip pat ir Trakuose...”
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 2 | 3 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 2 | 2 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 1 | 2 |