Lietuvos istorijos žinių lobynas
Sąvoka
6 teiginiai4 įrašai27 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Magistras (angl. master, iš lot. magister 'mokytojas, meistras, vadovaujantysis') – antrosios pakopos akademinis kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas aukštosios mokyklos absolventams, baigusiems tęstines (podiplomines) studijas.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Magistras šiame įraše – Prūsijos žemės vadovas, kronikoje minimas kaip pareigas einantis asmuo. Helvigas iš Goldbacho įvardijamas penkioliktuoju Prūsijos žemės magistru: jis vadovavo vienus metus, atsisakė pareigų, grįžo į Vokietiją, ten mirė ir buvo palaidotas. Liudvikas iš Šipeno vadinamas keturioliktuoju Prūsijos žemės magistru; jis taip pat vadovavo vienus metus, o 1299 metais mirė ir buvo palaidotas Kulmenzės katedros bažnyčioje. Kituose pateiktuose šaltiniuose magistras vaizduojamas kaip karinis vadas: pasisamdęs Vokietijoje dešimt tūkstančių algininkų, jis įsiveržė į karaliui priklausiusias Prūsijos apygardas, tačiau po nesėkmingo žygio buvo paskelbtas pamišėliu ir pašalintas iš pareigų. Vis dėlto pateikti duomenys neleidžia patikimai nustatyti, kokiai konkrečiai institucijai ar laikotarpiui šis įrašas skirtas.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Viso nepasisekimo kaltininkas, magistras, buvo paskelb- tas pamišėliu ir pašalintas iš vietos.
Patikrinti teiginiai
Po nesėkmingo Ordino žygio magistras buvo paskelbtas pamišėliu ir pašalintas iš pareigų.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Viso nepasisekimo kaltininkas, magistras, buvo paskelbtas pamišėliu ir pašalintas iš vietos.
Viso nepasisekimo kaltininkas, magistras, buvo paskelbtas pamišėliu ir pašalintas iš vietos.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Viso nepasisekimo kaltininkas, magistras, buvo paskelbtas pamišėliu ir pašalintas iš vietos.
Kojelavičius magistru vadina vadą, kuris Vokietijoje pasisamdė dešimt tūkstančių algininkų ir įsiveržė į karaliui priklausiusias Prūsijos apygardas.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Mat tą raštą paliepė susukti į ritinėlį ir užantspauduoti, kad pasiuntiniai negalėtų sužinoti jo turinio nenuplėšę antspaudo, o pažeidus antspaudą, maskvėnai, aišku, tuo raštu nebepasitikėtų. Kai taikos reikalas Maskvoje dėl visokių atsitiktinių dalykų, o gal — ir šitai arčiau tiesos — dėl sąmoningų Vasilijaus veiksmų buvo visaip vilkinamas, Prūsijoje įsiplieskė karas. Magistras, už didelius pinigus pasisamdęs Vokietijoje dešimt tūkstančių algininkų, įsiveržė su šia kariuomene, vedama maršalo Ditricho fon Šenbergo, į tas Prūsijos apygardas, kurios priklausė karaliui.
Dėl to visi pradėjo atvirai niekinti senuosius magistrų, maršalų, komtūrų titulus ir galvoti apie valstybinės santvarkos pakei timą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Mat tą raštą paliepė susukti į ritinėlį ir užantspauduoti, kad pasiuntiniai negalėtų sužinoti jo turinio nenuplėšę antspaudo, o pažeidus antspaudą, maskvėnai, aišku, tuo raštu nebepasitikėtų. Kai taikos reikalas Maskvoje dėl visokių atsitiktinių dalykų, o gal — ir šitai arčiau tiesos — dėl sąmoningų Vasilijaus veiksmų buvo visaip vilkinamas, Prūsijoje įsiplieskė karas. Magistras, už didelius pinigus pasisamdęs Vokietijoje dešimt tūkstančių algininkų, įsiveržė su šia kariuomene, vedama maršalo Ditricho fon Šenbergo, į tas Prūsijos apygardas, kurios priklausė karaliui.
Helvigas iš Goldbacho įvardijamas penkioliktuoju Prūsijos žemės magistru, vadovauja vienus metus ir atsisako pareigų.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Brolis Helvigas iš Goldbacho iš Tiuringijos, penkioliktas Prūsijos žemės magistras, vadovavo vienus metus; vėliau, atsisakęs pareigų, grįžo į Vokietiją, kur mirė ir palaidotas.
Liudvikas iš Šipeno įvardijamas keturioliktuoju Prūsijos žemės magistru ir vadovauja vienus metus.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Brolis Liudvikas iš Šipeno, keturioliktas Prūsijos žemės magistras, vadovavo vienus metus, o 1299 metais miręs palaidotas Kulmenzės katedros bažnyčioje.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 2 | 1 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 2 | 1 |
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 2 | 2 |