Santrauka

Vykstant kovoms prie Nemuno krantų, 1290 magistras su daugeliu riterių ir didele kariuomene puolė už Bisenos buvusią Kolainių pilį. Petras Dusburgietis šį puolimą datuoja balandžio 23 d., nurodo Meinhardo ir Surmino pajėgas ir pasakoja, kad apgula nutrūko kilus sąmyšiui brolių stovykloje.

Laikotarpis ir datos

1290 m.; 1290 m. balandžio 23 d.

Dalyviai ir vaidmenys

  • Surminas gynė Kolainių pilį.
  • Meinhardas vadovavo ją puolusiai Ordino kariuomenei.

Eiga

Dusburgiečio pasakojimu, po ilgo puolimo ir didelių nuostolių apgula nutrūko, kai Ordino pėstininkai išsigando saviškių kelto triukšmo.

Rezultatas

Pilis liko nepaimta.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 1290 m. magistras su riteriais ir didele kariuomene puolė už Bisenos buvusią Kolainių pilį, kurią gynė Surminas su 120 rinktinių karių.c-001
t-002 1290 m. balandžio 23 d. Meinhardas su 500 raitelių ir 2 tūkst. pėstininkų puolė Kolainių pilį, kurią gynė Surminas su 120 vyrų.c-002
t-003 Dusburgietis pasakoja, kad apgula nutrūko, kai dėl sargybos raitelių sukelto triukšmo Ordino pėstininkai išsigando ir nubėgo prie laivų.c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1290 m. magistras su riteriais ir didele kariuomene puolė už Bisenos buvusią Kolainių pilį, kurią gynė Surminas su 120 rinktinių karių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Vykstant kovoms prie Nemuno krantų, 1290 pats magistras su daugeliu riterių ir didele kariuomene vėl puolė, ir būtent, už Bisenos esančią Kolainių (Co­ layne) pilį. Ją gynė Surminas « su 120 rinktinių karo vyrų, kurie narsiai pasipriešino broliams ». Pasak Dusburgo, « nuo pilies sienų kraujas tekėjo, tarsi patvinęs vanduo », ir tik 12 gynėjų likę nesu­ žeisti. Bet pilis liko nepaimta^3.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Dusburgietis datuoja Kolainių puolimą 1290 m. balandžio 23 d. ir konkretina puolusiųjų bei gynėjų skaičių.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

1290 viešpaties metais, švento Jurgio kankinio dieną (balandžio 23), brolis Meinhardas, magistras, smarkiai užpuolė Kolainių pilį529 su penkiais šimtais raitelių ir dviem tūkstančiais pėstininkų. Pilyje buvo [jos] vadas Surminas, o su juo 120 karingų vyrų, kurie narsiai priešinosi broliams. Galop visi pilėnai, išskyrus 12 žmonių, buvo mirtinai sužeisti, kad nuo pilies sienų kraujas tekėjo nelyginant patvinęs liūčių vanduo.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Dusburgietis aiškina, kad Ordino kariuomenė nutraukė apgulą po savo stovykloje kilusio sąmyšio.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Galop visi pilėnai, išskyrus 12 žmonių, buvo mirtinai sužeisti, kad nuo pilies sienų kraujas tekėjo nelyginant patvinęs liūčių vanduo. Kai pradėjo temti, penki šimtai brolių raitelių, ėjusių sargybą tarp Lietuvos Žemės bei šios pilies ir pailsusių nuo ilgo budėjimo, patraukė atgal, keldami didelį šurmulį bei triukšmą, ir taip išgąsdino paprastus karius, kad šie nudūmė prie laivų, manydami, jog artėja priešai. Broliai nieku būdu jų negalėjo susišaukti, nors ne kartą bandė šitai padaryti. Todėl jie turėjo nutraukti apgulą. Neilgai trukus vadas Surminas paliko šią pilį prisiekęs dievų galybe niekad ateityje nelaukti, kol broliai užpulsią kokią pilį.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai