Karalius užėmė Vytauto valdžioje buvusias Lucko, Brastos ir Suražo pilis. Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų pasienio ruožą, kuriam priklausė Trakai, Palenkė, Gardinas ir Brasta. 1505 m. Šach Achmedas buvo atgabentas iš Vilniaus į seimą Brastoje, o vėliau pasiųstas gyventi į Trakus.
Sugautas ir Vilniuje pasodintas į kalėjimą Šach Achmedas pridarė nemažai rūpesčių karaliui ir seimui. Jis buvo atgabentas iš Vilniaus į seimą Brastoje 1505 metais, po to pasiųstas gyventi į Trakus. Jo reikalu ne kartą į Vilnių buvo atvažiavę Nogajaus ordos pasiuntiniai ir Maskvos bojarinai, ir Vilniaus pilyje tuomet kildavęs didelis sujudimas.
) Brastos seime, ir šis įvykis, vėl darydamas Vilnių pagrindiniu valdžios židiniu ir prašmatnaus dvaro bei turtingų bajorų buveine, iškėlė Lietuvos sostinę iki aukščiausio suklestėjimo viršūnės. Žygimantas Augustas, į Vilnių atvykęs tiesiai iš Brastos seimo kartu su karaliene Elžbieta ir didele dvariškių svita, tais pačiais metais ir su geriausiomis pranašystėmis perėmė valdžios vadžias. Tiktai jaunos ir dorovingos karalienės mirtis 1545 metų liepos 17 dieną paskandino liūdesyje rūmus ir miesto gyventojus29.
Pats tuo metu užėmęs Vytauto valdžioje buvusias pilis: Lucką, Brastą ir Suražą, pagaliau kovo mėnesį, Skirgailos padedamas, šturmu užėmė ano valdos sostinę Gardiną ir šiaip taip patvarkęs tolesnę Lietuvos gynybą, pargrįžo į Lenkiją. Tačiau Vilniaus diecezijos senųjų turto do- Vilnensis.
LDK kariuomenė turėjo daug sunkumų su karo vadais (kitaip nei Lenkijos kariuomenė Ukrainoje, kuriai vadovavo Juzefas Poniatovskis), nebuvo iki galo pasirengusi karui, tačiau pasipriešino prie Myro, Brastoje ir be didesnių nuostolių atsitraukė prie Varšuvos. Iš 72 pabūklų ji prarado tik septynis.
Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė katalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į Vilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui.
Lietuvoje (Brastoje) dar vieną spaustuvę 1553 m. įkūrė Mikalojus Radvila Juodasis. Tai reformacijos nulemtas įvykis. Po dešimtmečio čia pasirodė įspūdingas leidybos kūrinys – „Brastos Biblija“.
Pats tuo metu užėmęs Vytauto valdžioje buvusias pilis: Lucką, Brastą ir Suražą, pagaliau kovo mėnesį, Skirgailos padedamas, šturmu užėmė ano valdos sostinę Gardiną ir šiaip taip patvarkęs tolesnę Lietuvos gynybą, pargrįžo į Lenkiją. Tačiau Vilniaus diecezijos senųjų turto do- Vilnensis.
Vyriausias sūnus, Manv y d a s, valdė Kernavę ir Slanimą, Narimantas — Turovą ir Pinską, Karijotas — Naugarduką ir Volkoviską, Algirdas — Krėvą ir Vitebską, Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų pasienio ruožą — Trakus, Palenkę, Gardiną ir Brastą. Jo žinioje buvo ir (tada dar pusiau savarankiški) Žemaičiai.
Žemės teismo knygų, išlikusių Baltarusijos nacionaliniame istorijos archyve Minske, apžvalga iki 1600 m.: žemės teismo knygos kaip šaltinis tiriant bajorijos istoriją