Istorinis objektas

Laivai

14 teiginių14 įrašų25 ryšiai

Laivai – istorinėje medžiagoje aprašomos plaukiojimo priemonės, naudotos kelionėms, žygiams, kariuomenės perkėlimui ir karinėms operacijoms. 1382 m. pavasarį Kęstutis ginkluotais laivais plaukė Nemunu į Ordino sritį ir sustojo ties Jurbarku. Kitame pasakojime didysis magistras slapta išplaukė iš Marienburgo Vysla, per jūros įlanką pasiekė Nemuną, taip parodydamas vandens kelių svarbą netikėtiems žygiams. 1290 m. Ragainės komtūras Ernekė, magistro įsakytas, laivais išplaukė Lietuvos link, lydimas Jono iš Vienos ir 25 ginklanešių. Dar ankstesniu laikotarpiu, po Karolio Didžiojo monarchijos žlugimo, lengvi piratų laivai iš Skandinavijos pasklido palei Baltijos pakrantę, o vienas kryžininkų būrys laivais pasiekė Rygos apylinkes ir ten juos paliko.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Aleksandras JogailaitisEnėjasŠvitrigailaVerneris (Ragainės komtūras)Benjaminas iš TudelioDusburgasKryžiuočių ordinasLietuviaiLivonijos ordinasRomėnaiŽydaiBaltijos jūraLietuvaNerisPodolėPskovasTrakaiVilnelėVilniusMūro sienos ir miesto sienosdidysis magistrasLaivai

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Matmenys
  • Lengvi
  • Michał Baliński aprašo, kad po Karolio Didžiojo monarchijos žlugimo piratų valdomi laivai buvo lengvi; tai istorinis autoriaus vertinimas apie to laikotarpio laivus.
Paskirtis
  • Naudoti kelionėms ir plaukimui upėmis, jūra bei į uostus
  • Šaltiniuose laivai aprašomi kaip naudoti kariniams žygiams, kariuomenei gabenti, prekybinėms kelionėms ir plaukimui tarp uostų; šie teiginiai susiję su 1160–1410 m. įvykiais ir vėlesniu istorikų pasakojimu.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-004vidutinis

Didysis magistras slapta iš Marienburgo laivais išplaukė Vysla ir per jūros įlanką įplaukė į Nemuną.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

9 4 . 52 Tas žygis buvo paskubomis ir slapta suruoštas, ir todėl didysis magistras tuokart mažai teturėjo svetimšalių, juk nesigarsino po visą Europą, o slapčia iš Marienburgo išplaukė Vysla laivais, paskui jūros įlanka įplaukė į Nemuną. Mūsų istorikai bendrais bruožais ir ne taip išsamiai apie šitai pasakoja.
t-001vidutinis

1382 m. pavasarį Kęstutis laivais Nemunu nuplaukė į Ordino sritį ir sustojo ties Jurbarku.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jis darė 1382 m. sausio mėn. žygius į jo žemes, teriodamas Varmijos kraštą; tų metų pavasarį net armotomis ginkluotas nuplaukė laivais Nemunu į Ordino sritį ir sustojo ties Jurbarku.
t-224366vidutinis

1290 m. Ernekė, Ragainės komtūras, magistro įsakymu išplaukė laivais link Lietuvos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tais pačiais metais, apie šeštines (gegužės 12), brolis Ernekė, Ragainės komtūras, išplaukė, magistro įsakytas, laivais link Lietuvos, norėdamas išbandyti kai kurias naujoves, o su juo buvo brolis Jonas iš Vienos ir 25 ginklanešiai.
t-013vidutinis

To dėjęsi, piktadėjai teutonų, paskui nuo žemai čių vokyčiais pramanyti, vadinami saksonys, vestfalionys, frizionys, apsiginklavę ir penu apsiveizėję, kėlės į Padaugavį eiti, kurių būrį Bertoldas vysku pas, Liubeko mieste surinkęs, leidos laivais jūra pagal.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

To dėjęsi, piktadėjai teutonų, paskui nuo žemaičių vokyčiais pramanyti, vadinami saksonys, vestfalionys, frizionys, apsiginklavę ir penu apsiveizėję, kėlės į Padaugavį eiti, kurių būrį Bertoldas vyskupas, Liubeko mieste surinkęs, leidos laivais jūra pagal ir, atirklavęs į Rygos atsiautą, išsigavo į Daugavos įtaką, arba rėvą, ir tenai išlipo iš laivų kaimoj, Ryge vadinamoj, kurioj vietoj paskui tie melП87 džionys Rygos miestą įkūrė. Palikęs čia laivus, Bertoldas traukė su meldžionimis į Bažnyčios salą (Kirchholm), vidury Daugavos esančią, iš tenai nuleido siuntinius pas žemgalius ir lotavus, klausdamas, ar keta jie krikštytis ir tikybą krikščionų stipriai sekti. Gyventojai atsakė jam abejotinai.
t-009vidutinis

Po Karolio Didžiojo monarchijos žlugimo piratų valdomi lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos po Baltijos pakrantę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nors jau V amžiaus pabaigoje, tuoj po Romos valstybės žlugimo, Europos Šiaurės kraštai kentėjo nuo normanų puldinėjimų, bet jie nebuvo tokie reikšmingi ir grėsmingi, kaip prasidėjusieji sulig didelės Karolio Didžiojo monarchijos žlugimu. Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pusiasalio po visą Baltijos pakrantę. Sagos, kitaip sakant, senovinės tos tautos legendos, eilėmis ir proza 15 ## Puslapis 32 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Paskui Lietuva net iki XII amžiaus pabaigos buvo Rusios įtakoje, bet kratydamasi mongolų jungo, patraukė iš girių ir, atrėmusi azijiečius, savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią bei Lenkiją.
t-005aukstas

1313 m. Vytenis atsiuntė Surminą su 100 laivų prieš kryžiuočius, puolusius Junigėdą.

Įrodymai (1)
t-006aukstas

1313 m. kryžiuočiai pasistatė karo laivą su sienomis ir daug kitų laivų Junigėdai pulti.

Įrodymai (1)
Visi teiginiai ir įrodymai (14 teiginiai, 14 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas