Santrauka
Mūro sienos aprašomos kaip miestų fizinė gynybinė infrastruktūra. Jos siejamos su miestų saugumu, privilegijomis ir savarankiškumu, o Vilniaus atveju 1505 m. nurodytos kaip priemonė apsisaugoti nuo priešų antpuolių.
Pavadinimai šaltiniuose
- mūro sienos
- mūro siena
- mūro sienomis
Laikotarpis ir datos
- 1257 m.
- 1505 m.
Kas tai
Miestų gynybinės sienos ir sutvirtinimai.
Naudojimas
Naudotos miestų apsaugai ir miesto prieigoms kontroliuoti.
Kontekstas
- laikotarpis: XIV-XVI a. miesto gynybinės infrastruktūros kontekstai
- susiję žmonės: nenurodyta
- susiję įvykiai: nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Otono Didžiojo laikais Italijos miestai, saugodamiesi vengrų ir saracėnų antpuolių, apsitvėrė mūro sienomis. | c-001 | |
| t-002 Krokuva Lešekui Juodajam buvo skolinga už svarbias privilegijas, svetimtaučių antplūdį ir gerai sutvirtintas mūro sienas. | c-002 | |
| t-003 1505 m. Vilniaus gyventojams nurodyta apjuosti miestą mūro siena, o negalintiems jos statyti - tverti statinių tvorą. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Otono Didžiojo laikais Italijos miestai, saugodamiesi vengrų ir saracėnų antpuolių, apsitvėrė mūro sienomis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Visoje Italijoje Otono Didžiojo laikais miestai, jau pajutę savo galią, nusikratė teutonų pareigūnų (Schultheiss) ir teisių, jiems duotų lombardų, ir Romos institu cijų pavyzdžiu savo valdžios priekyje pastatė konsulus. Vė liau per savo turtus įgiję vis daugiau laisvių, kai, vis dar val dant Otonui, beveik visi, saugodamiesi vengrų ir saracėnų užpuolimų, apsitvėrė mūro sienomis, net patys tapo savaran kiškomis feodalinėmis valstybėmis. Kitaip klostėsi Ispanijoje, kur po maurų išvarymo Kastilijos bajorija į naujai pastatytus arba iš saracėnų išvaduotus miestus kvietė krikščionis, kad juo se įsikūrę ateityje laiduotų šaliai saugumą nuo kitatikių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Krokuva Lešekui Juodajam buvo skolinga už svarbias privilegijas, svetimtaučių antplūdį ir gerai sutvirtintas mūro sienas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
ĮVADAS Lenkijos miestų, jau XII amžiuje dėl savo prekybinių ryšių bu vo žinoma net Rytuose. Benjaminas iš Tudelio, žydų kilmės ke liauninkas, tvirtina, kad 1160 metais į Aleksandrijos uostą ne tik anglų, bet ir Krokuvos pirklių laivai užsukdavęd). Tad jau nuo seno buvusi turtinga, Krokuva už pirmąją municipalinę tvarką, puošnius statinius ir teutonų teises (1257 metais) sko linga Boleslovui Droviajam, už svarbias privilegijas, svetimtau čių antplūdį ir geriausiai sutvirtintas mūro sienas - Lešekui Juo dajam.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus gyventojams nurodyta apjuosti miestą mūro siena arba statinių tvora.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tad 1505 metais, kai tie barbarai buvo mažumėlę aprimę, karalius savo sprendimu atleido Vilniaus gyvento jus nuo karo tarnybos vieneriems metams, su sąlyga, kad apsaugojimui nuo priešų, ypač pagonių, antpuolių, apjuostų miestą mūro siena, kiekvienas pagal jam priskirtą rajoną, o kas negalėtų mūrinės pastatyti, tegu tveria statinių tvorą. Šiuo sprendimu buvo nurodyta sienoje į miestą palikti tik tai penketą vartų: pirmuosius -Vilijos link, antruosius - prie kelio į Trakus, trečiuosius - palei Švč. Trejybės cerkvę, kur dabar yra Aušros vartai, ketvirtuosius - ties Išganytojo (Spa- so) bažnyčia ir penktuosius - nuo Pilies.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |