Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Žemaitija

114 teiginių131 įrašas39 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Žemaitija, archajiškai Žemaičiai (žem. Žemaitėjė, lot. Samogitia) – Lietuvos etnografinis, geografinis ir istorinis regionas. Žemaitijos etnografinis regionas pagal 2003 m. Etninės kultūros globos tarybos patvirtintą žemėlapį apima 15 774 km² plotą.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Žemaitija – Lietuvos istorijoje minima etninės Lietuvos žemė, dėl kurios ilgai varžėsi Lietuvos valstybė ir kariniai ordinai. 1251 m. Mindaugas, krikšto siekdamas, didelę jos dalį perleido Livonijos ordinui, todėl po krikšto Žemaitija buvo prarasta kaip etninės Lietuvos dalis, o ordinų pavojus neišnyko. Po Lietuvos krikšto ji vis dar priklausė Vokiečių ordinui, kuris kėlė egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei; 1409 m. ordino žygūnas net grasino karu, jei Žemaitija nebus atiduota. Žalgirio mūšis pakirto Ordino hegemoniją, tačiau Žemaitiją Lietuvai galutinai pripažinti reikėjo dar dviejų karų. Po pergalės kraštas buvo apkrikštytas 1413 m., o 1417 m. įsteigta Žemaičių vyskupija; 1422 m. Ordinas galutinai atsisakė pretenzijų į Žemaitiją.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

1753 m. Žemaitijos kunigaikštystės žemėlapis.1753 · Žiūrėti galerijoje
DormunimundasSutinkąsTrobiusVytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Vytenis (valdovas, XIII–XIV a.)Kryžiuočių ordinasLietuviaiLivonijos ordinasVokiečių ordinasAukštaitijaBaltijos jūraKlaipėdaLietuvaPagraudėSembaSkalvaVaikiaiŽemaitija
Padarytos pa­ liaubos buvo kelis kartus pailgintos, vis atidedant pastovią tai­ ką ; sušaukti trys suvažiavimai sienoms nustatyti praėjo be vai­ sių: Vytautas reikalavo Žemaitijai plačių sienų, o Ordinas nenorėjo su tuo sutikti. Vienais metais (1418) Vytautas ir Jo­ gaila buvo net išsirengę į karą ir savo kariuomenes sutraukę prie Červinsko, bet, įsikišus popiežiaus pasiuntiniams, paliaubos buvo dar metams prailgintos.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) · c-37882

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
AplinkaŠaltinių nesutarimas
  • Siekia Baltijos jūrą ir apibūdinta kaip lietuvių genties centras, išsaugojęs gryniausius savo padermės bruožus.
  • Plyti tarp Baltijos jūros, Latvijos ir Stavanijos; per vidurį teka Ventos upė.
  • Arklių ūkis buvo labiau paplitęs Žemaitijoje ir apie Trakus; žemaičiai Vytautui dažnai mokėdavo duoklę arkliais.
  • Kai kuriuose Žemaitijos pavietuose nuo seno gyvavo įprotis kinkyti jaučius, užkabinant vadžias už ragų.
  • XVI amžiaus pabaigoje ir XVII amžiuje Žemaitija turėjo mažai krikščionių mokytojų ir jautė didelį katalikų kunigų stygių.
  • 1583 m. jėzuitai, apaštalaudami Žemaitijoje, aptiko didelių akmenų garbinimo pėdsakų.
  • Žemaitijos žvejai savo dainose apdainuoja jūrų dievą Dzivsvits.
  • Michał Balińskis tai aprašė kaip istorinį Žemaitijos bruožą.
  • Teodoras Narbutas taip apibūdino Žemaitiją nuo senų seniausių laikų.
  • Aprašoma Vytauto laikų ūkinė praktika.
  • Teodoras Narbutas šį paprotį priskyrė kai kuriems Žemaitijos pavietams.
  • Teodoras Narbutas aprašė to laikotarpio religinę padėtį; kartu minimas kalvinizmo sektantiškumas.
  • Tai šaltinyje pateikiama kaip jėzuitų pastebėjimas 1583 m.
  • Teodoras Narbutas taip aprašė žvejų dainų tradiciją savo laikotarpiu.
Fiziniai bruožai
  • Žemaitijos žemė apibūdinta kaip žemesnė už Lietuvos žemę; dėl to pavadinimas aiškintas kaip „žemesnė žemė“.
  • Tai pateikta kaip vardo kilmės aiškinimas šaltinyje.
InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas
  • Gedimino laikais Žemaitijoje tik šen bei ten stovėjo pavienės feodalinių kunigaikščių ir bajorų pilys bei gynybinės gyvenvietės.
  • Veliuonos pilis, tikriausiai pastatyta XIII amžiuje, turėjo saugoti Žemaitijos sienas nuo kryžiuočių puldinėjimų.
  • Vytautas Žemaitijoje pastatė Varnių katedrą ir bažnyčias Ariogaloje, Betygaloje, Kelmėje, Kražiuose, Kaltinėnuose, Luokėje, Raseiniuose, Viduklėje, Senvarniuose ir Veliuonoje.
  • 1417 m. buvo įsteigta Žemaičių vyskupija.
  • Narbutas nurodo, kad jo aprašomu metu Žemaitiją sudarė Raseinių, Telšių ir Šiaulių apskritys, o anksčiau ji buvo padalyta į 24 pavietus.
  • Palanga, Šventoji ir kiti Žemaitijai priklausantys miesteliai Vazų valdymo laikais buvo uostamiesčiai.
  • Michał Balińskis aprašė Žemaitijos padėtį Gedimino laikais.
  • Michał Balińskio aprašymas; nurodomas tikėtinas pastatymo laikas ir paskirtis.
  • Teiginys apie Vytauto laikotarpio statybas.
  • Lietuvos istorijos autoriai tai nurodo po Žemaitijos apkrikštijimo 1413 m.
  • Teodoro Narbuto pateiktas administracinės sandaros aprašymas.
  • Teodoras Narbutas aprašė jų statusą Lenkijos Vazų valdymo laikais.
PaskirtisŠaltinių nesutarimas
  • Žemaitija buvo kolonizuojama: neužimtose, bet Vytautui priklausančiose žemėse buvo kuriami dvarų ūkiai ir apgyvendinami darbininkai arba žemės dalijamos turtingesniems asmenims.
  • Žemaitijoje palivarkinis ūkis buvo išsivystęs mažiau negu kitur, o činšą mokantys valstiečiai buvo labiau įsitraukę į prekinius-piniginius santykius.
  • 1930 m. šaltinyje aprašyta Vytauto laikų žemės naudojimo politika.
  • Egidijus Aleksandravičius apibūdino Žemaitijos ūkį XIX amžiaus kontekste.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-039aukstas

1387 m. Lietuva krikštijosi katalikišku krikštu, o jos dalis Žemaitija tapo paskutiniu Europoje apsikrikštijimo regionu – šiais įvykiais baigė formuotis krikščioniškoji Europa.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vis dėlto tai liko istorinis epizodas, nors pagoniška valstybė pamažu tapo regionine didvalstybe arba imperija, užvaldžiusia didžiules stačiatikiškų žemių (buvusios Kijevo Rusios) erdves. 1387 m. Lietuva krikštijosi katalikišku krikštu, o jos dalis Žemaitija tapo paskutiniu Europoje apsikrikštijimo regionu – šiais įvykiais baigė formuotis krikščioniškoji Europa.
t-004aukstas

Vytauto tėvas, gindamas Žemaitijos ir lietuvių laisvę, nuolat kariavo su kardininkais iš šiaurės ir kryžiuočiais iš vakarų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas brendo audringu Lietuvos valstybės laikotarpiu, kada jo tėvas, gindamas Žemaitijos bei lietuvių laisvę, negalėjo išleisti ginklo iš rankų, nes du galingi priešai, kardininkai iš šiaurės ir kryžiuočiai iš žiemos vakarų pusės, tuo laiku ypač smarkiai puldavo Lietuvą.
t-007aukstas

Vytautas išvyko į Žemaitiją, kur žmonės ir bajorai buvo palankūs jo tėvui Kęstučiui ir nusistatę prieš Jogailą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

870. Poloniae factam, et erectionem Antistis 118 ## Puslapis 135 Il KNYGA Vytautas, kryžiuočių gudrybės nesugniuždytas, tvirtai laikydamasis savo sumanymų, išvyko į Žemaitiją, kur paprasti žmonės ir bajorai nuo seno buvo palankūs jo tėvui Kęstučiui ir nusistatę prieš Jogailą dėl jo uolumo užginant senovines jų tikybos apeigas. Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu, taigi Vytauto galia vėl sustiprėjo, ir didysis magistras, įsitikinęs, jog lietuvių pajėgos susiskaldžiusios, ėmė ruoštis į pakartotiną, bet daug reikšmingesnį žygį, kurio tikslas jau buvo ne tik apiplėšti Lietuvą, tačiau užimti jos sostinę ir įkurdinti ten Vytautą21.
t-010aukstas

1320 m. liepos 27 d. Medininkų žemėje Lietuva sutriuškino į Žemaitiją įsiveržusius kryžiuočius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

XIV a. 3-iajame dešimtmetyje, kai rašė savo kroniką Dusburgietis, Lietuva, tęsdama ginklo kovą prieš Vakarų Europos feodalų agresiją, 1320 m. liepos 27 d. Medininkų žemėje sutriuškino įsiveržusius į Žemaitiją kryžiuočius (III, 338); puldama plačiu frontu, Lietuvos kariuomenė 1322 m.
t-011aukstas

Kol vokiečių kariuomenė stovyklavo Žemaitijoje, lietuvių pulkas įsiveržė į Livoniją ir nusiaubė Dorpato vyskupiją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kol vokiečių kariauna dar delsė stovyklaudama Žemaitijoje, galingas lietuvių pulkas įsiveržė į Livoniją ir pirmiausia ugnimi bei kardu nusiaubė Dorpato vyskupiją; daugiau kaip penki tūkstančiai krikščionių buvo per tą antpuolį užmušta ar į nelaisvę išsivesta3. Vėliau tarp kryžiuočių buvo įsigalėjusi visuotinė nuomonė, esą kupinas senos neapykantos Rygos arkivyskupas Fridrichas atsikvietęs priešą į šalį; bent jau neabejotinas dalykas, jog Gediminas nuo to laiko su arkivyskupu buvo susimokęs ir veikė jo patarimų ir planų paisydamas1 5 .
t-013aukstas

Vytauto tėvas gynė Žemaitijos ir lietuvių laisvę, kai kardininkai ir kryžiuočiai smarkiai puldinėjo Lietuvą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas brendo audringu Lietuvos valstybės laikotarpiu, kada jo tėvas, gindamas Žemaitijos bei lietuvių laisvę, negalėjo išleisti ginklo iš rankų, nes du galingi priešai, kardininkai iš šiaurės ir kryžiuočiai iš žiemos vakarų pusės, tuo laiku ypač smarkiai puldavo Lietuvą.
Visi teiginiai ir įrodymai (114 teiginiai, 131 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo valdoma:
DormunimundasSutinkąsTrobiusLietuviai
turėjo valdovą:
TrobiusVokiečių ordinas
gimimo vieta:
Vytenis
buvo puolamas:
Kryžiuočių ordinas
turėjo priklausinį:
PagraudėSembaSkalvaVaikiai
priklausė:
VytautasKryžiuočių ordinasLietuva
Dormunimundas valdė ←:
Dormunimundas
Sutinkąs valdė ←:
Sutinkąs
Vytenis gimė ←:
Vytenis
Kryžiuočių ordinas puolė ←:
Kryžiuočių ordinas
Lietuviai valdė ←:
Lietuviai
Vokiečių ordinas valdė ←:
Vokiečių ordinas
Pagraudė priklausė ←:
Pagraudė
Semba priklausė ←:
Semba
Skalva priklausė ←:
Skalva
Vaikiai priklausė ←:
Vaikiai
Buvo valdoma:
Vokiečių ordinas
Puolė Žemaitiją:
Kryžiuočių ordinas
Žemaitija priklausė:
Kryžiuočių ordinasLietuvaVytautas
Puslapio nuorodos:
VytautasKryžiuočių ordinasLivonijos ordinasAukštaitijaBaltijos jūraKlaipėdaLietuvaKlaipėdaLietuva

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—2238
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—1912
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—1315
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—137
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—1214
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—811
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)—56
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—59
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje—44
Lietuvių tautos istorija, t. 5—33
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4—33
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—22
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.—11
04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos—11
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)—11
Lietuvių tautos istorija, t. 3—11
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—11

Galerija

Atrinkta iš galerijos

1753 m. Žemaitijos kunigaikštystės žemėlapis.1753 m. Žemaitijos kunigaikštystės žemėlapis.Tiesioginis · Žemėlapis
Visa galerija (1)