Lietuvos istorijos žinių bazė

Trobius

Santrauka

Kernavės didikų sueigoje Trobiui buvo patikėta Žemaitija su sąlyga, kad jis bus pavaldus Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Mirus Romuntui, Žemaitijos kunigaikščiui Trobiui buvo pavesta valdyti Lietuvą. Kojelavičius Trobiaus buvimą didžiuoju kunigaikščiu siejo su jo įkurta Trobomis pavadinta sodybviete Lietuvos viduryje.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Kernavės didikų sueigoje Trobiui buvo patikėta Žemaitija su sąlyga, kad jis bus pavaldus Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.c-001
t-002 Mirus Romuntui, Žemaitijos kunigaikščiui Trobiui buvo pavesta valdyti Lietuvą.c-002
t-003 Kojelavičius Trobiaus buvimą didžiuoju kunigaikščiu siejo su jo įkurta Trobomis pavadinta sodybviete Lietuvos viduryje.c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Kernavės didikų sueigoje Trobiui buvo patikėta Žemaitija su sąlyga, kad jis bus pavaldus Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Netrukus po to Lietuvoje baigė dienas ir Ger­ mantas. Sukvietus Kernavėje didikų sueigą, Germanto vyresnysis sūnus Giliginas buvo paskelbtas Lietuvos valdovu, jo broliui Trobiui patikėta Žemaitija su ta są­ lyga, kad jis bus pavaldus Lietuvos didžiajam kunigaik­ ščiui. Rūmų maršalas, para­ ginęs vieną bei kitą siekti ir karo, ir taikos metu tokios pat santarvės bei šlovės, kokią paveldėjo iš protėvių, įteikė Giliginui kalaviją bei lazdą.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
c-002

Santrauka: Mirus Romuntui, Žemaitijos kunigaikščiui Trobiui buvo pavesta valdyti Lietuvą.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Karas prasi­ dėjo dėl Daugpilio pilies, ku- T robiu s — L ietu vo s rią Dauguvos pakrantėse ren- d id y s is k u n ig a ik štis gėsi statyti Livonijos ordinas, o lietuviai visomis išgalėmis stengėsi sutrukdyti. Mirus po to Romuntui, Lietuvą valdyti pavesta Tro- biui, Žemaitijos kunigaikščiui; rašytojai nesutaria, ar jis turėjo rinkto valdovo, ar tik laikino valdytojo ti­ tulą. Tiesą sakant, nesuprantu, kam reikėjo globėjo ti­ tulu Trobiui valdyti Lietuvą, jeigu pakankamai buvo išlikusių Romunto sūnų, tinkamų ir amžiumi, ir suge­ bėjimais; galimas daiktas, aukščiausia valdžia buvo pa­ tikėta dėdei dėl to, kad bijota nesantarvės, kurią gar­ bės troškimas lengvai galėjo sukelti tarp brolių, norė­ ta, kad broliai, jam paklusdami, neskaidytų tarp savęs tėvonijos, o iš pagarbos aukščiausiajai valdžiai tram­ dytų savo maištingas sielas.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
c-003

Santrauka: Kojelavičius Trobiaus buvimą didžiuoju kunigaikščiu siejo su jo įkurta Trobomis pavadinta sodybviete Lietuvos viduryje.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Negaliu patikėti, kad jis iš tiesų nebūtų kreipęs nė kruopelytės dėmesio į šią pareigybę ar dėl sunkių aplinkybių jos neatlikęs: dėl susidariusios padėties negalima buvo gaišti, o rei­ kėjo skubėti. Kad Trobius apskritai yra buvęs didžiuo­ ju kunigaikščiu, įrodo ir tai, jog, savo protėvių papro­ čiu, jis Lietuvos viduryje buvo įkūręs naują sodyb­ vietę, pavadindamas ją nuo savo vardo Trobomis. Viešpatavimo metu jis nieko daugiau nėra padaręs — gal dėl to, kad mėgo ramybę ir buvo pasenęs, o gal dėl to, kad, nė metų jam nepabuvus prie valdžios, už­ klupo jį mirtis — galvojantį apie žygius, bet nespėjusį nieko nuveikti.

teiginio_tipassaltinio_teiginys

Ryšiai

Susiję objektai

Grafiko Vaizdas

ObjektaiTemos

Atgalinės Nuorodos