asmuo

Trobius

3 teiginiai4 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Kernavės didikų sueigoje Trobiui buvo patikėta Žemaitija su sąlyga, kad jis bus pavaldus Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Mirus Romuntui, Žemaitijos kunigaikščiui Trobiui buvo pavesta valdyti Lietuvą. Kojelavičius rašo, kad Trobius per trumpą viešpatavimą nieko daugiau nespėjo nuveikti, gal dėl senatvės ar ankstyvos mirties.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Kernavės didikų sueigoje Trobiui buvo patikėta Žemaitija su sąlyga, kad jis bus pavaldus Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Netrukus po to Lietuvoje baigė dienas ir Ger­\nmantas. Sukvietus Kernavėje didikų sueigą, Germanto\nvyresnysis sūnus Giliginas buvo paskelbtas Lietuvos\nvaldovu, jo broliui Trobiui\npatikėta Žemaitija su ta są­\nlyga, kad jis bus pavaldus\nLietuvos didžiajam kunigaik­\nščiui. Rūmų maršalas, para­\nginęs vieną bei kitą siekti ir\nkaro, ir taikos metu tokios pat santarvės bei šlovės,\nkokią paveldėjo iš protėvių, įteikė Giliginui kalaviją\nbei lazdą.
t-002vidutinis

Mirus Romuntui, Žemaitijos kunigaikščiui Trobiui buvo pavesta valdyti Lietuvą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Karas prasi­ dėjo dėl Daugpilio pilies, ku- T robiu s — L ietu vo s rią Dauguvos pakrantėse ren- d id y s is k u n ig a ik štis gėsi statyti Livonijos ordinas, o lietuviai visomis išgalėmis stengėsi sutrukdyti. Mirus po to Romuntui, Lietuvą valdyti pavesta Tro- biui, Žemaitijos kunigaikščiui; rašytojai nesutaria, ar jis turėjo rinkto valdovo, ar tik laikino valdytojo ti­ tulą. Tiesą sakant, nesuprantu, kam reikėjo globėjo ti­ tulu Trobiui valdyti Lietuvą, jeigu pakankamai buvo išlikusių Romunto sūnų, tinkamų ir amžiumi, ir suge­ bėjimais; galimas daiktas, aukščiausia valdžia buvo pa­ tikėta dėdei dėl to, kad bijota nesantarvės, kurią gar­ bės troškimas lengvai galėjo sukelti tarp brolių, norė­ ta, kad broliai, jam paklusdami, neskaidytų tarp savęs tėvonijos, o iš pagarbos aukščiausiajai valdžiai tram­ dytų savo maištingas sielas.
t-003vidutinis

Kojelavičius rašo, kad Trobius per trumpą viešpatavimą nieko daugiau nespėjo nuveikti, gal dėl senatvės ar ankstyvos mirties.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Viešpatavimo metu jis nieko daugiau nėra padaręs — gal dėl to, kad mėgo ramybę ir buvo pasenęs, o gal dėl to, kad, nė metų jam nepabuvus prie valdžios, už­ klupo jį mirtis — galvojantį apie žygius, bet nespėjusį nieko nuveikti. Tik Leonui, Kijevo kunigaikščiui, pra- vius, teik ia n čiu s m - mės. Boleslovo Droviojo sos- (mat priešai dažniausiai pradeda karus, kai prie val­ džios stoja naujas valdovas, nes tada patogiausia siek­ ti permainų) užsigeidė karu patikrinti, kaip seksis nau­ jajam lenkų valdovui.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 4 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: person

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Broliai:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)34