Kernavės didikų sueigoje Trobiui buvo patikėta Žemaitija su sąlyga, kad jis bus pavaldus Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 131
Netrukus po to Lietuvoje baigė dienas ir Germantas. Sukvietus Kernavėje didikų sueigą, Germanto vyresnysis sūnus Giliginas buvo paskelbtas Lietuvos valdovu, jo broliui Trobiui patikėta Žemaitija su ta sąlyga, kad jis bus pavaldus Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Rūmų maršalas, paraginęs vieną bei kitą siekti ir karo, ir taikos metu tokios pat santarvės bei šlovės, kokią paveldėjo iš protėvių, įteikė Giliginui kalaviją bei lazdą.
Mirus Romuntui, Žemaitijos kunigaikščiui Trobiui buvo pavesta valdyti Lietuvą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 133
Karas prasidėjo dėl Daugpilio pilies, kuT robiu s — L ietu vo s rią Dauguvos pakrantėse rend id y s is k u n ig a ik štis gėsi statyti Livonijos ordinas, o lietuviai visomis išgalėmis stengėsi sutrukdyti. Mirus po to Romuntui, Lietuvą valdyti pavesta Trobiui, Žemaitijos kunigaikščiui; rašytojai nesutaria, ar jis turėjo rinkto valdovo, ar tik laikino valdytojo titulą. Tiesą sakant, nesuprantu, kam reikėjo globėjo titulu Trobiui valdyti Lietuvą, jeigu pakankamai buvo išlikusių Romunto sūnų, tinkamų ir amžiumi, ir sugebėjimais; galimas daiktas, aukščiausia valdžia buvo patikėta dėdei dėl to, kad bijota nesantarvės, kurią garbės troškimas lengvai galėjo sukelti tarp brolių, norėta, kad broliai, jam paklusdami, neskaidytų tarp savęs tėvonijos, o iš pagarbos aukščiausiajai valdžiai tramdytų savo maištingas sielas.
Kojelavičius rašo, kad Trobius per trumpą viešpatavimą nieko daugiau nespėjo nuveikti, gal dėl senatvės ar ankstyvos mirties.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 134
Viešpatavimo metu jis nieko daugiau nėra padaręs — gal dėl to, kad mėgo ramybę ir buvo pasenęs, o gal dėl to, kad, nė metų jam nepabuvus prie valdžios, užklupo jį mirtis — galvojantį apie žygius, bet nespėjusį nieko nuveikti. Tik Leonui, Kijevo kunigaikščiui, pravius, teik ia n čiu s m mės. Boleslovo Droviojo sos- (mat priešai dažniausiai pradeda karus, kai prie valdžios stoja naujas valdovas, nes tada patogiausia siekti permainų) užsigeidė karu patikrinti, kaip seksis naujajam lenkų valdovui.