Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
7 teiginiai6 įrašai62 ryšiai
Pagal publikuotus šaltinius
Tačiau Švedija ėmė siekti viešpatauti Baltijos jūroje (dominium maris Baltici). ATR kariavo su Švedija du karus: 1600–1629 ir 1655–1660 m. Karą komplikavo tai, kad švedų kilmės Vazų dinastijos ATR karaliai reiškė pretenzijas į Švedijos sostą. 1655–1660 m. švedai kariavo jau Lietuvos ir Lenkijos teritorijose, o Lietuvos magnatai 1655 m. netgi sudarė Kėdainių sutartį su Švedija, tačiau švedams įsitvirtinti Lietuvoje nepavyko.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 87 1655–1660 m. švedai kariavo jau Lietuvos ir Lenkijos teritorijose, o Lietuvos magnatai 1655 m. netgi sudarė Kėdainių sutartį su Švedija, ta- čiau švedams įsitvirtinti Lietuvoje nepavyko.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| VeiklaŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Kovos su švedais paliko gilų pėdsaką lietuvių liaudies atmintyje, tai rodo įvairūs padavimai ir pasakojimai apie švedus, „švedkapius“ ir švedų buvimą Lietuvoje.
Lietuva ir Lenkija šiame kare ekonomiškai ir politiškai nusilpo, jų teritoriją nuniokojo svetimos ir savos kariuomenės, atsirado anarchijos
XVII a. ATR kariavo su Švedija 1600–1629 m. ir 1655–1660 m., o karus komplikavo Vazų pretenzijos į Švedijos sostą.
L I E T U V O S I S T O R I J A 86 XVII a. ATR kariavo su Švedija du karus: 1600–1629 ir 1655–1660 m. Karą komplikavo tai, kad švedų kilmės Vazų dinastijos ATR karaliai reiškė pretenzijas į Švedijos sostą.
1655–1660 m. švedai kariavo jau Lietuvos ir Lenkijos teritorijose, o Lietuvos magnatai 1655 m. netgi sudarė Kėdainių sutartį su Švedija, tačiau švedams įsitvirtinti Lietuvoje nepavyko.
2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 87 1655–1660 m. švedai kariavo jau Lietuvos ir Lenkijos teritorijose, o Lietuvos magnatai 1655 m. netgi sudarė Kėdainių sutartį su Švedija, tačiau švedams įsitvirtinti Lietuvoje nepavyko.
1655–1660 m. švedai kariavo Lietuvos ir Lenkijos teritorijose, bet Lietuvoje įsitvirtinti jiems nepavyko.
2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 87 1655–1660 m. švedai kariavo jau Lietuvos ir Lenkijos teritorijose, o Lietuvos magnatai 1655 m. netgi sudarė Kėdainių sutartį su Švedija, tačiau švedams įsitvirtinti Lietuvoje nepavyko.
Švedija siekė viešpatauti Baltijos jūroje, vadindama šį tikslą dominium maris Baltici.
Narbutas Švedijoje minėjo vyriausiąjį žynį ir teisėją, kuris dėl šių pareigų save laikė aukščiausiuoju karaliumi.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Kaip tik Švedijoje buvo panašus vyriausiasis žynys ir vyriausiasis teisėjas, kuris dėl tų aukštų pareigų laikė save aukščiausiuoju karaliumi (Rilhs. Geschichte Schwedens. - B. I. - S. 39).
Kaip tik Švedijoje buvo panašus vyriausiasis žynys ir vyriausiasis teisė jas, kuris dėl tų aukštų pareigų laikė save aukščiausiuoju ka raliumi (Rilhs.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Kaip tik Švedijoje buvo panašus vyriausiasis žynys ir vyriausiasis teisėjas, kuris dėl tų aukštų pareigų laikė save aukščiausiuoju karaliumi (Rilhs. Geschichte Schwedens. - B. I. - S. 39).
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 5 | 4 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 2 | 2 |